Kodėl po didelės įtampos ima skaudėti nugarą

Ar kada pastebėjote, kad po įtemptos darbo dienos ar konfliktinio pokalbio jums staiga pradeda mausti arba skaudėti nugarą? Šis pojūtis daugumai gerai pažįstamas, tačiau ne visi supranta, kodėl stresas ar emocinė įtampa taip tiesiogiai veikia mūsų nugarą ir sukelia skausmą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip įtampa susijusi su nugaros skausmais, kokie mechanizmai slypi už šio reiškinio, ir kaip sumažinti ar net išvengti įtampos sukelto nugaros skausmo.

Kas vyksta jūsų kūne per didelę įtampą?

Stresas – tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar grėsmes. Reaguodamas į stresą, organizmas suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją, kurią reguliuoja autonominė nervų sistema. Streso metu į kraują išsiskiria kortizolis ir adrenalinas – hormonai, ruošiantys kūną greitai reaguoti. Tačiau šis fiziologinis pasirengimas išlieka net tada, kai realios fizinės grėsmės nėra.

Raumenų įtampa kaip natūralus atsakas

Esant stresui, raumenys visame kūne, ypač nugaroje, sprandyje ir pečių juostoje, refleksiškai įsitempia. Tai evoliuciškai išlikęs mechanizmas, kuris turėjo apsaugoti nuo traumų arba padidinti energijos išteklius fizinės kovos metu. Tačiau šiandieninėse situacijose – pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu ar įtemptai bendraujant – šie raumenys ilgai išlieka įtempti, nes nei „kovojame“, nei „bėgame“. Tai gali lemti ne tik nugaros, bet ir pečių, kaklo skausmus.

Ribotas deguonies kiekis raumenyse

Nuolatinė įtampa trikdo efektyvią kraujotaką į raumenis. Dėl to raumenys gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Susikaupę medžiagų apykaitos produktai, tokie kaip pieno rūgštis, dirgina nervų galūnes, sukelia stuburo ir nugaros raumenų maudimą arba skausmą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl po emocinio streso dažnai jaučiamas fizinis diskomfortas regione ties nugara.

Emocinis stresas ir nugaros skausmo ryšys

Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame stresas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tyrimai rodo, kad nugaros skausmai dažniau vargina žmones, kurie patiria lėtinį stresą ar nerimą. Yra kelios priežastys, kodėl emocinės būsenos paveikia būtent nugaros sritį.

Poveikis nervų sistemai

Stresas keičia centrinės nervų sistemos veiklą, pažeidžia natūralią raumenų balansą ir sumažina skausmo slenkstį. Kitaip tariant, net ir nestiprus dirgiklis gali būti jaučiamas kaip stiprus nugaros skausmas, jei esate įsitempę ar nerimaujate. Sunkesniais atvejais gali atsirasti raumenų spazmai ar net pasąmoningai ribojami judesiai, kurie tik stiprina diskomfortą.

Laikysenos pasikeitimai per stresą

Kai patiriame emocinę įtampą, dažnai nesąmoningai keičiame savo kūno padėtį: lenkiamės į priekį, sukryžiuojame rankas arba sėdime susigūžę. Toks laikysenos pokytis ilgainiui sukelia nugaros ir stuburo perkrovą, o tai dar labiau sustiprina įtampos sukeltus skausmus.

Kaip atpažinti įtampos sukeltą nugaros skausmą?

Skausmas dėl streso dažniausiai nėra staigus ir aštrus, kaip traumų atveju. Dažniausiai juntamas maudimas, įtampa, standumas ar „traukimo“ jausmas nugaros raumenyse, ypač kaklo, pečių, menčių ar juosmens srityse. Ūmus fizinis krūvis nebūtinai yra pagrindinė priežastis, – todėl jei po sunkaus susitikimo ar nerimo periodų prasidėjo nugaros skausmas, tikėtina, kad jis susijęs su įtampa.

Kai reikėtų sunerimti

Nors dauguma įtampos sukeltų nugaros skausmų yra nepavojingi ir praeina savaime, svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus. Jei skausmas labai stiprus, trunka ilgiau nei kelias savaites, atsiranda jutimų sutrikimų, silpnumas kojose, nevalingi tuštinimosi arba šlapinimosi pokyčiai, – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes nugaros ligas.

Kaip sumažinti įtampos sukeltą nugaros skausmą?

Siekiant sumažinti įtampos poveikį nugarai, svarbu imtis kompleksinių veiksmų. Gydymas vaistais dažniausiai nėra būtinas, tačiau verta įsidėmėti keletą patarimų.

• Judėjimas ir fizinis aktyvumas: Lengva mankšta, vaikščiojimas, tempimo pratimai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerina kraujotaką ir sumažina skausmą. Ypač naudinga praktikuoti jogos ar pilateso pratimus, orientuotus į nugarą ir stuburą.
• Streso valdymo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, sąmoningas raumenų atpalaidavimas (progresyvioji raumenų relaksacija), mindfulness pratimai padeda sumažinti bendrą organizmo įtampą ir taip malšina nugaros skausmą.
• Taisyklinga laikysena: Stebėkite, kaip sėdite ir stovite. Venkite susigūžti, sėdėkite ant ergonomiškos kėdės, kas valandą trumpai pasimankštinkite dirbdami kompiuteriu.
• Šiluma ir masažas: Šiltas dušas, šilto vandens buteliukas ar masažas padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmingus „mazgelius“ nugaros raumenyse.
• Miego kokybės gerinimas: Miego trūkumas tik stiprina streso reakciją. Rūpinkitės miego rutina ir pasirūpinkite patogia lova bei pagalve, ypač jei dažnai jaučiate nugaros skausmą.

Patarimai ir mitų paneigimas

Dažnai manoma, kad nugaros skausmas po streso yra „tik galvoje“. Tai netiesa – nors psichologiniai veiksniai turi didelės įtakos, fiziologiniai pokyčiai streso metu yra tikri ir matomi. Raumenų įtampa ir biocheminiai procesai, kylantys dėl nerimo ar įtampos, tiesiogiai veikia nugarą.

Kitas mitas – kad geriausia „pagulėti ir pailsėti“. Tiesa ta, jog ilgas neveiklumas paprastai tik pablogina nugaros būklę. Saikingas judėjimas, švelni fizinė veikla ir streso valdymas dažniausiai veiksmingiau malšina įtampos sukeltus skausmus nei nuolatinis gulėjimas.

Kai verta kreiptis pagalbos

Jei įtampos sukelti nugaros skausmai tampa dažni arba trukdo jūsų kasdienybei, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Profesionalus gydytojas, kineziterapeutas arba psichologas gali pasiūlyti individualų gydymo planą, atsižvelgiant į jūsų situaciją, fizinę ir emocinę būklę.

Laiku atpažinta įtampos įtaka nugaros skausmui ir tinkamos priemonės gali padėti išvengti komplikacijų bei išmokti efektyviau valdyti stresą kasdieniame gyvenime.