Kodėl po streso „skauda“ vidaus organus

Stresas yra neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau daugelis žmonių net nesusimąsto, kaip stipriai emocinė įtampa gali paveikti ne tik mūsų nuotaiką ar miegą, bet ir pačius vidaus organus. Nejaučiate virškinimo sutrikimų, spaudimo krūtinėje ar pilvo skausmo būtent po įtemptos dienos? Šie simptomai – ne vien įsivaizduojami. Stresas ir psichologinė įtampa gali sukelti realų fizinį diskomfortą ir net „skausmus“ vidaus organuose. Šiame straipsnyje aiškinamės, kodėl taip nutinka, kaip stresas veikiai vidaus organus ir ką galima padaryti, kad kūnas geriau susidorotų su įtampa.

Streso ir vidaus organų ryšys: kaip veikia mūsų kūną?

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į nepalankias aplinkybes. Jis aktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ („fight or flight“) reakciją, kurios metu organizmas išskiria streso hormonus – kortizolį, adrenaliną ir noradrenaliną. Šios medžiagos trumpam padeda susikoncentruoti, būti budriems ir turėti daugiau energijos. Tačiau dažnas ar ilgalaikis stresas organizmui gali būti žalingas ir paveikti įvairias sistemas, ypač vidaus organus.

Išoriniai kūno pokyčiai – viduje vykstančių procesų atspindys

Stresas „įjungia“ autonominę nervų sistemą, kuri kontroliuoja nevalingas organizmo funkcijas, tokias kaip širdies plakimas, kvėpavimas, kraujospūdis ar virškinimas. Kuomet išgyvename stresą, šios funkcijos pakeičiamos taip, kad padėtų išgyventi ekstremalią situaciją. Tačiau nuolat aktyvuota streso reakcija stipriai apkrauna vidaus organus ir gali sukelti nemalonių, netgi skausmingų simptomų.

Kaip stresas daro įtaką įvairiems vidaus organams?

Skrandis ir žarnynas

Viena dažniausių problemų po streso – įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai. Kai stresas stiprus arba užsitęsęs, mūsų virškinimo sistema reaguoja į šią būseną:

• Sulėtėja arba pagreitėja žarnyno veikla: Dėl to gali pasireikšti viduriai arba užkietėjimas, dažnas noras tuštintis, pilvo pūtimas.
• Atsiranda skrandžio „maudimas“, diegliai, rūgštingumas: Skatinama didesnė skrandžio rūgščių gamyba, o tai gali sukelti deginimą, pykinimą ar net skrandžio opų formavimąsi.
• Padidėja jautrumas: Moksliniai tyrimai rodo, kad esant stresui mūsų žarnynas tampa jautresnis, todėl net ir nedidelis dujų kiekis ar raumenų susitraukimai gali būti jaučiami kaip skausmas.

Širdis ir kraujagyslės

Stresas tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – didina širdies ritmą, kraujospūdį, priverčia širdį stipriau dirbti. Ilgalaikis stresas gali tapti rizikos veiksniu aukštam kraujospūdžiui ar net širdies ligoms. Dėl streso kai kurie žmonės jaučia spaudimą krūtinėje, stiprų širdies plakimą, o kartais net ir trumpalaikį širdies skausmą.

Kepenys ir endokrininė sistema

Kepenys, reaguodamos į streso hormonus, į kraują išskiria daugiau gliukozės, kad organizmas turėtų kuo daugiau energijos. Jei stresas užsitęsia ar kartojasi dažnai, tai apsunkina kasos ir visos endokrininės sistemos darbą, gali sutrikdyti cukraus balansą kraujyje, skatinti uždegiminius procesus.

Šlapimo sistema

Stresas gali paveikti šlapimo pūslę, sukelti dažnesnį norą šlapintis ar šlapimo susilaikymą. Kai kuriems žmonėms pasireiškia skausmas apatinėje pilvo dalyje, siejamas būtent su psichologine įtampa.

Kodėl skausmas ar diskomfortas stiprėja būtent po streso?

Streso metu organizmo resursai nukreipiami į išgyvenimo užtikrinimą: daugiau kraujo ir deguonies nukreipiama į raumenis, mažiau – į virškinimo ar šlapimo sistemas. Pats skausmas atsiranda dėl padidėjusio nervų sistemos jautrumo ir intensyvesnio vidaus organų veiklos reguliavimo. Taip pat, pasiteisinus streso situacijai, kai organizmas „atsipalaiduoja“, įtampos laikotarpis atlaisvina savo pasekmes – dažnai tada pasireiškia simptomai. Dėl šios priežasties gana įprasta pajusti pilvo, krūtinės, dubens „skausmus“ būtent po įtemptų laikotarpių ar vakarais grįžus namo.

Mitai apie stresą ir organų skausmus

• „Tai tik įsivaizdavimas“: Nors simptomus išprovokuoja emocijos, pats skausmas ar diskomfortas yra visiškai realūs ir objektyvūs, tai nėra vien fantazija.
• „Stresas kenkia tik silpniems“: Kiekvienas žmogus turi skirtingą streso toleranciją. Net stipriausi, emociškai atsparūs žmonės gali patirti kūno simptomus dėl įtampos.
• „Stresą ignoruoti – geriausias sprendimas“: Nepaisant simptomų, neišspręstos emocinės problemos dažnai sukelia ilgalaikių sveikatos pažeidimų.

Ką daryti, kai pojūčių priežastis – stresas?

Pirmiausia – įsiklausykite į kūną

Jei po įtempto laikotarpio jaučiate nemalonius pojūčius pilve, krūtinėje ar kitose srityse, pravartu skirti laiko save pastebėti ir emocijas įvardyti. Svarbu atminti, kad, jei skausmas yra stiprus, trunka ilgai ar lydi tokie simptomai kaip vėmimas, dezorientacija, galvos svaigimas ar kraujavimas, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimtos ligos požymis.

Kaip palengvinti streso sukeltą diskomfortą?

• Atsipalaidavimo technikos: Reguliariai užsiimkite kvėpavimo pratimais, meditacija, progresyvia raumenų relaksacija ar joga. Šios priemonės padeda sumažinti organizmo atsaką į stresą.
• Judėjimas: Fizinė veikla padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir natūraliai pagerina savijautą, skatina endorfinų (laimės hormonų) išsiskyrimą.
• Miego kokybė: Nuolatinis miego trūkumas itin sumažina atsparumą stresui – siekite bent 7–8 valandų kokybiško miego.
• Palaikykite socialinius ryšius: Pasikalbėjimas su artimaisiais ar draugais, išsikalbėjimas apie problemas sumažina įtampą.

Kada kreiptis pas gydytoją?

Streso sukelti simptomai paprastai praeina pailsėjus, pakeitus aplinką ar taikant relaksacijos technikas. Tačiau jei skausmas stiprėja, trunka ilgiau nei kelias dienas, lydi kiti nerimą keliantys požymiai (pakilusi temperatūra, kraujavimas, vėmimas, stiprus silpnumas ar naktiniai simptomai), būtina pasitarti su gydytoju. Kai kurie itin rimti susirgimai (pvz., miokardo infarktas, žarnyno uždegimas) taip pat gali prasidėti streso metu, todėl saugumo sumetimais svarbu neignoruoti naujų, neįprastų pojūčių.

Stresas – ne tik emocinis, bet ir fizinis iššūkis

Nors stresas dažnai suprantamas kaip psichologinis spaudimas, realybė tokia, kad jis intensyviai paveikia visą organizmą. Vidaus organų „skausmai“ ar kitoks diskomfortas po streso nėra nepaaiškinama mįslė – tai pavojaus signalas, kurį siunčia jūsų kūnas. Rūpindamiesi emocine sveikata, užtikrinsite ir vidaus organų gerovę. Nepamirškite reguliariai ilsėtis, judėti ir ieškoti pagalbos, jei stresas tampa nuolatiniu palydovu.