Laimo liga

Laimo liga yra bakterinės kilmės infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi bakterija, o retesniais atvejais – Borrelia mayonii. Ši liga perduodama per erkių įkandimus ir gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nėra laiku diagnozuojama ir gydoma.

Kokios erkės platina Laimo ligą?

Laimo ligą perneša užsikrėtusios juodakojės erkės, dar vadinamos elninėmis erkėmis. Įkandimo metu bakterijos patenka į žmogaus organizmą ir kraujotakos sistema išplinta po visą kūną. Jei infekcija nėra pastebima ankstyvoje stadijoje, ji gali progresuoti į uždegiminę būklę, pažeidžiančią odą, sąnarius bei nervų sistemą.

Koks yra erkių dydis?

Erkės dydis priklauso nuo jos vystymosi stadijos. Ankstyvose stadijose ji gali būti tokia maža kaip smėlio grūdelis ar aguonos sėkla, o suaugusi erkė savo dydžiu prilygsta obuolio sėklai.

Kokia tikimybė susirgti Laimo liga?

Užsikrėtimo rizika po erkės įkandimo priklauso nuo kelių veiksnių: erkės rūšies, vietovės, kurioje įkandimas įvyko, ir laiko, kiek erkė buvo prisitvirtinusi prie odos. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai užsikrėtusi erkė lieka prisisiurbusi apie 36–48 valandas.

Didesnis sergamumas fiksuojamas šiaurės rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje bei viršutiniuose Vidurio Vakarų regionuose. Vis dėlto Laimo liga pasitaiko visose valstijose ir Kolumbijos apygardoje.

Kuriose vietovėse Laimo liga pasitaiko dažniau?

Juodakojės erkės, kurios yra pagrindiniai Laimo ligos pernešėjai, pastaraisiais metais išplito iš šiaurės rytų ir Vidurio Vakarų regionų į pietines ir vakarines teritorijas, taip pat į Meksiką ir Kanadą.

Pagal ligų kontrolės duomenis, daugiausia Laimo ligos atvejų 2020 metais buvo užregistruota Pensilvanijoje, Naujajame Džersyje, Niujorke, Viskonsine ir Meine.

Kaip tinkamai pašalinti erkę?

Dauguma erkių įkandimų nesukelia rimtų problemų, ypač jei erkė pastebima ir pašalinama netrukus po buvimo gamtoje. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip ją saugiai pašalinti ir kokius simptomus būtina aptarti su gydytoju.

Kodėl pietiniuose regionuose Laimo liga retesnė?

Karštesniuose pietiniuose regionuose erkės dažniausiai slepiasi po lapais, kad neišdžiūtų. Dėl to jos rečiau prisitvirtina prie žmonių, o Laimo ligos atvejų šiose vietovėse pasitaiko gerokai mažiau.

Tikrasis sergamumo mastas

Nors oficialiai per metus registruojama apie 30 tūkstančių Laimo ligos atvejų, realus infekcijų skaičius siekia maždaug 476 tūkstančius. Be to, tos pačios erkės gali perduoti ir kitas ligas, tokias kaip babeziozė, anaplazmozė ar Powassan virusinė infekcija. Šių ligų paplitimas taip pat nuosekliai didėja.

Kas dažniausiai suserga Laimo liga?

Didžiausia rizika susirgti Laimo liga pastebima berniukams iki 15 metų bei vyrams nuo 40 iki 60 metų. Tikslios priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad šios grupės dažniau leidžia laiką lauke, kur didesnė tikimybė susidurti su erkėmis.

Kodėl erkių dabar daugiau nei anksčiau?

Laimo ligos plitimą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:

• Intensyvesnis miškų atsodinimas, ypač šiaurės rytiniuose regionuose
• Klimato kaita ir ekstremalios temperatūros svyravimai
• Gyventojų migracija iš didmiesčių į priemiesčius ar kaimiškas vietoves
• Dažnesnis kontaktas su baltaode elnine fauna, kuri yra pagrindinis juodakojų erkių „transportas“

Praėjusiame amžiuje intensyvi statyba lėmė miškų kirtimą ir elnių populiacijos sumažėjimą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, atsodinant miškus, tiek elnių, tiek erkių skaičius vėl išaugo.

Gyvūnų vaidmuo ligos plitime

Elniai ir baltapėdės pelės perduoda Laimo ligos sukėlėjus erkėms, kurios juos įkanda. Mažėjant natūralioms buveinėms, šie gyvūnai vis dažniau gyvena arti žmonių. Šunys taip pat gali parnešti erkes į namus ir netiesiogiai padidinti užsikrėtimo riziką.

Klimato įtaka ir prevencija

Šylant klimatui, žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, o tai didina erkių įkandimų tikimybę, ypač regionuose, kur Laimo liga paplitusi. Tai nereiškia, kad reikėtų vengti buvimo gamtoje, tačiau būtina imtis prevencinių priemonių, saugotis erkių ir reguliariai tikrinti kūną po buvimo lauke.

Laimo ligos simptomai

Daugeliu Laimo ligos atvejų vienas iš pirmųjų pastebimų požymių yra odos bėrimas. Simptomai gali pasireikšti nuo 3 iki 30 dienų po erkės įkandimo. Jų pobūdis priklauso nuo ligos stadijos. Kai kuriais atvejais žmogus nejaučia jokių simptomų kelis mėnesius po užsikrėtimo.

Ankstyvieji simptomai

Pradinėje stadijoje dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Karščiavimas
• Šaltkrėtis
• Galvos skausmas
• Bendras nuovargis
• Raumenų ir sąnarių skausmai
• Padidėję limfmazgiai

Laimo ligos bėrimas

Laimo ligai būdingas bėrimas kartais primena taikinį – su ryškesniu centru ir aplink jį išsidėsčiusiais žiedais. Tačiau dažniausiai jis atrodo kaip apvalus, paraudęs plotas, kurio skersmuo siekia ne mažiau kaip 5 centimetrus. Per kelias dienas bėrimas palaipsniui plečiasi ir gali išaugti iki maždaug 30 centimetrų. Palietus oda gali būti šiltesnė, tačiau paprastai bėrimas nesukelia niežėjimo ar skausmo. Jis gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.

Tamsesnio odos atspalvio žmonėms bėrimas gali būti mažiau pastebimas ir ne toks ryškus kaip šviesesnėje odoje. Dėl šios priežasties jis kartais lieka nepastebėtas, o tai gali lemti vėlyvą ligos diagnozę. Ankstyvas nustatymas yra itin svarbus, nes negydoma Laimo liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Simptomų progresavimas be gydymo

Negydant infekcijos, ligos požymiai gali stiprėti ir plėstis. Galimi šie simptomai:

• Stiprūs galvos skausmai arba kaklo sustingimas
• Nauji bėrimai kitose kūno vietose
• Sąnarių uždegimas, skausmas ir tinimas, dažniausiai keliuose
• Vienos arba abiejų veido pusių nusileidimas
• Širdies ritmo sutrikimai
• Galvos ir nugaros smegenų uždegimas
• Aštrūs, šaudantys skausmai, tirpimas ar dilgčiojimas rankose ir kojose

Neurologinė Laimo ligos forma

Kai infekcija paveikia centrinę arba periferinę nervų sistemą, gali išsivystyti neurologinė Laimo liga. Dažniausiai tai pasitaiko ankstyvoje išplitusios ligos stadijoje. Tokiu atveju gali būti stebimi šie požymiai:

• Jutimų sumažėjimas ar tirpimas
• Skausmas
• Veido nervo paralyžius
• Raumenų silpnumas
• Meningitui būdingi simptomai, tokie kaip karščiavimas, stiprus galvos skausmas ar kaklo rigidiškumas
• Regėjimo sutrikimai

Laimo ligos diagnostika

Laimo liga nustatoma įvertinus klinikinius simptomus ir galimą kontaktą su erkėmis. Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai. Ankstyvuoju ligos laikotarpiu tyrimo rezultatai gali būti neigiami, nes organizmui reikia laiko suformuoti antikūnus. Teigiamas atsakymas dažniausiai gaunamas po 4–6 savaičių nuo užsikrėtimo.

Dviejų etapų tyrimo principas

Rekomenduojama taikyti dviejų pakopų laboratorinį tyrimą, naudojant tą patį kraujo mėginį. Jei pirmasis tyrimas yra neigiamas, papildomas tyrimas neatliekamas. Jei rezultatas yra teigiamas arba neaiškus, atliekamas antrasis tyrimas. Galutinė diagnozė patvirtinama tuomet, kai abu tyrimai rodo teigiamą arba neapibrėžtą rezultatą.

Taip pat egzistuoja savarankiškai atliekami tyrimai namuose, kai iš piršto paimtas kraujo lašas siunčiamas į laboratoriją. Vis dėlto ne visi tokie testai yra patikimi, todėl gavus bet kokį rezultatą rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Ar Laimo liga yra užkrečiama?

Laimo liga neperduodama per fizinį kontaktą, bučinius ar lytinius santykius. Retais atvejais, jei liga nėra gydoma, infekcija gali būti perduota vaisiui per placentą.

Laimo ligos stadijos

Laimo liga skirstoma į tris pagrindines stadijas.

Ankstyvoji lokalizuota stadija

Šiai stadijai būdingi gripą primenantys simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, padidėję limfmazgiai, gerklės skausmas ir odos bėrimas. Paprastai ji prasideda per 3–30 dienų po erkės įkandimo.

Ankstyvoji išplitusi stadija

Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti galūnių skausmas, silpnumas ar tirpimas, regėjimo pokyčiai, širdies permušimai, krūtinės skausmas, įvairaus tipo bėrimai ir veido nervo paralyžius.

Vėlyvoji išplitusi stadija

Ši stadija gali išsivystyti po kelių savaičių, mėnesių ar net metų nuo įkandimo. Dažniausi simptomai – artritas, stiprus nuovargis, galvos skausmai, galvos svaigimas, miego sutrikimai ir koncentracijos ar mąstymo sunkumai.

Po gydymo išliekantys simptomai

Maždaug 10 % gydytų pacientų visiškai neatsikrato ligos padarinių. Tokiais atvejais pasireiškia ilgalaikiai simptomai: sąnarių ar raumenų skausmai, nuolatinis nuovargis bei trumpalaikės atminties sutrikimai ar sumišimas. Ši būklė vadinama po gydymo išliekančiu Laimo ligos sindromu. Ją sudėtinga diagnozuoti, nes simptomai panašūs į kitų ligų požymius, o patvirtinančio kraujo tyrimo nėra.

Anksčiau ši būklė kartais buvo vadinama lėtine Laimo liga, tačiau šis terminas apima įvairias būkles ir gali klaidinti, todėl medicinos praktikoje naudojamas retai. Tikslios priežastys, kodėl simptomai kai kuriems žmonėms neišnyksta, nėra aiškios. Viena iš teorijų teigia, kad organizmas ir toliau aktyviai reaguoja į buvusią infekciją, panašiai kaip autoimuninių sutrikimų atveju.

Laimo ligos gydymas

Ankstyvos stadijos Laimo liga dažniausiai gydoma antibiotikais, kurie vartojami nuo maždaug 10 dienų iki 3 savaičių. Dažniausiai skiriami amoksicilinas, cefuroksimas arba doksiciklinas. Tinkamai parinktas antibiotikų kursas beveik visais atvejais visiškai pašalina infekciją. Jei pradinė terapija nepasiteisina, gali būti taikomi kiti antibiotikai – geriami arba leidžiami injekcijomis.

Negydant Laimo ligos, vėliau gali prireikti geriamųjų antibiotikų dėl tokių simptomų kaip veido raumenų silpnumas ar širdies ritmo sutrikimai. Antibiotikų taip pat gali prireikti, jei išsivysto meningitas, galvos ar nugaros smegenų uždegimas arba sunkesni širdies pažeidimai.

Vėlyvosios stadijos Laimo liga gali būti gydoma tiek geriamaisiais, tiek leidžiamais antibiotikais. Jei liga sukelia sąnarių uždegimą, papildomai taikomas ir artrito gydymas.

Po gydymo išliekančiam Laimo ligos sindromui šiuo metu specifinio gydymo nėra.

Ar Laimo liga yra išgydoma?

Taip. Laiku pradėjus tinkamą antibiotikų terapiją, dauguma žmonių pasveiksta greitai ir be ilgalaikių pasekmių.

Kaip efektyviausiai apsisaugoti nuo erkės įkandimo?

Erkės nemoka skristi ar šokinėti, tačiau jos gyvena krūmuose, žolėje ir žemose augmenijos zonose, kur gali lengvai prisikabinti prie praeinančio žmogaus. Siekiant sumažinti įkandimo riziką, rekomenduojama:

• Dėvėti ilgas kelnes ir kojines vietovėse, kur gausu medžių ar sąlyčio su nukritusiais lapais
• Ant odos ir drabužių naudoti repelentus, kurių sudėtyje yra DEET, citrinžolės ar eukalipto aliejaus
• Papildomai apsaugai drabužius ir stovyklavimo įrangą apdoroti permetrinu
• Nusiprausti po dušu per 2 valandas grįžus iš lauko ir kruopščiai apžiūrėti odą bei plaukus
• Drabužius ir naudotą įrangą dėti į karštą džiovyklę, kad būtų sunaikinti galimi parazitai

Kaip suprasti, ar įkando erkė?

Erkės yra labai mažos, todėl jas pastebėti gali būti sudėtinga. Jei ant odos atsiranda nedidelis rausvas guzelis, panašus į uodo įkandimą, tai gali būti erkės įkandimo vieta. Jei toks požymis per kelias dienas išnyksta, dažniausiai nerimauti nereikia. Svarbu prisiminti, kad pats erkės įkandimas dar nereiškia Laimo ligos.

Jei pastebimas bėrimas, primenantis taikinį, tai gali būti Laimo ligai būdingas požymis. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir aptarti galimą gydymą.

Alerginės reakcijos į erkės įkandimą atveju odos pokyčiai paprastai pastebimi iš karto.

Ką daryti, jei erkė yra įsisiurbusi į odą?

Erkę būtina pašalinti kuo greičiau, naudojant smailias pinceto žnyples. Ją reikia traukti tiesiai į viršų, tolygiai ir be staigių judesių. Jei odoje lieka erkės dalių, jas taip pat reikėtų atsargiai pašalinti pincetu. Po to įkandimo vietą būtina nuvalyti spiritu arba nuplauti muilu ir vandeniu.

Jei erkė pašalinama per 36–48 valandas nuo įsisiurbimo, užsikrėtimo rizika dažniausiai būna labai maža.

Kaip tinkamai atsikratyti erkės?

Pašalintą erkę galima įmesti į muiluotą vandenį arba alkoholį, priklijuoti prie lipnios juostos arba nuleisti tualete.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Odos bėrimas yra vienas patikimiausių požymių, rodančių galimą erkės įkandimą. Rekomenduojama nufotografuoti bėrimą ir kreiptis į gydytoją – šioje stadijoje gydymas antibiotikais dažniausiai yra veiksmingas.

Net jei bėrimo nėra, tačiau jaučiami tokie simptomai kaip nuovargis, karščiavimas ar galvos skausmas, ir nėra kvėpavimo takų infekcijoms būdingų požymių, taip pat verta pasitarti su gydytoju.

Laimo ligos vakcina

2017 metais Prancūzijos farmacijos bendrovė „Valneva“ pradėjo Laimo ligos vakcinos tyrimus, kuriuose dalyvavo suaugusieji Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šiuo metu ši vakcina yra trečiajame, paskutiniame klinikinių tyrimų etape, kurio metu vertinamas jos veiksmingumas ir saugumas didelėse populiacijose.

Laimo liga šunims

Kuo daugiau erkių paplitę tam tikrame regione, tuo didesnė tikimybė, kad augintinis jas parneš į namus. Šunys su erkėmis susiduria dažniau nei žmonės, nes daugiau laiko praleidžia lauke, žolėje ar miško pakraščiuose.

Ar šunys gali sirgti Laimo liga?

Taip, šunys Laimo liga serga dažniau nei žmonės. Vietovėse, kur ši liga paplitusi, iki ketvirtadalio šunų bent kartą gyvenime būna užsikrėtę. Vis dėlto ne visi užsikrėtę gyvūnai suserga.

Maždaug 10 % Laimo liga užsikrėtusių šunų ligos požymiai pasireiškia praėjus 7–21 dienai po erkės įkandimo.

Laimo ligos simptomai šunims

Sergantis šuo gali pradėti judėti atsargiai, tarsi jaustų skausmą kiekviename žingsnyje. Dažnai pasireiškia karščiavimas, padidėję limfmazgiai, bendras vangumas ir sumažėjęs aktyvumas. Kaip ir žmonėms, šunims Laimo liga gydoma antibiotikais.

Ką daryti, jei šuo parneša erkes į namus?

Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama naudoti specialias erkių kontrolės priemones augintiniams. Jos padeda apsaugoti šunis nuo įkandimų ir sumažina Laimo ligos tikimybę.

Kasdien apžiūrėkite visą šuns kūną, ieškodami gumbelių ar patinimų. Pastebėjus patinusią vietą, verta patikrinti, ar nėra įsisiurbusios erkės. Jei erkę randate, mūvėkite pirštines ir pincetu atsargiai ją pašalinkite. Vėliau erkę galima sunaikinti muiluotame vandenyje, alkoholyje arba nuleisti tualete.

Įkandimo vietą ant šuns odos reikėtų dezinfekuoti alkoholiu. Artimiausias kelias dienas stebėkite tiek tą vietą, tiek bendrą augintinio savijautą. Jei pastebite neįprastą elgesį ar sveikatos pokyčius, būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Laimo ligos vakcina šunims

Papildomai rekomenduojama šunis skiepyti nuo Laimo ligos, ypač jei gyvenate ar keliaujate į vietoves, kur ši liga paplitusi. Šiuo metu yra patvirtintos keturios Laimo ligos vakcinos šunims. Jos laikomos saugiomis ir veiksmingai apsaugo nuo šios infekcijos.

Šaltiniai

1. Centers for Disease Control and Prevention (CDC) – Lyme Disease
2. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC) – Lyme borreliosis
3. World Health Organization (WHO) – Vector-borne diseases
4. Mayo Clinic – Lyme disease overview
5. Merck Manual Professional Version – Lyme Disease