Lengvos COVID-19 eigos priežiūra namuose

Sirgti niekada nėra malonu, o COVID-19 diagnozė gali sukelti tikrą nerimą. Nauja liga, saviizoliacija ir būtinybė riboti net artimiausių žmonių kontaktą dažnai tampa iššūkiu psichologiškai ir fiziškai.

Lengvos ligos eiga – kaip elgtis namuose

Dauguma žmonių COVID-19 perserga lengva ar vidutinio sunkumo forma. Jei gydotės namuose, svarbu rūpintis ne tik savo savijauta, bet ir aplinkinių saugumu. Tinkamai laikydamiesi izoliacijos taisyklių ir stebėdami simptomus, galite padėti sau greičiau pasveikti bei apsaugoti artimuosius.

Kaip tinkamai izoliuotis namiškių rate

Norint sumažinti užkrato riziką šeimoje ar tarp kartu gyvenančiųjų, svarbus atskyrimas – bent 10 dienų nuo simptomų pradžios. Venkite išeiti iš namų, išskyrus atvejus, kai būtina gauti medicininę pagalbą.

• Pasistenkite naudotis atskiru kambariu ir vonios kambariu.
• Dėl maisto ir gėrimų susitarkite su namiškiais – jie gali palikti jums būtinus dalykus prie durų.
• Pageidautina, kad kiekvienas naudotų atskirus indus ir stalo įrankius arba rinktųsi vienkartinius.
• Geriau bendrauti telefonu arba žinutėmis, vengiant gyvo kontakto.
• Kruopščiai dezinfekuokite dažnai liečiamus paviršius – durų rankenas, jungiklius, virtuvės bei vonios paviršius.
• Visi namuose reguliariai plaukite rankas muilu ir vandeniu.
• Jei turite būti tame pačiame kambaryje kaip ir kiti, dėvėkite kaukes, laikykitės atstumo, vėdinkite patalpą.

Tiesa, jei gyvenate mažoje erdvėje su keliomis šeimos nariais, laikytis šių rekomendacijų gali būti sudėtinga. Vis dėlto, net ir minimalios priemonės sumažins užsikrėtimo pavojų.

Pagrindiniai COVID-19 simptomai ir savijautos gerinimas

COVID-19 eiga kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Vieni žmonės jaučia tik nedidelį peršalimą, kiti serga stipriau, reikalauja gydymo ligoninėje, dar kiti – visai nejunta jokių požymių.

• Temperatūros pakilimas, šalčio pojūtis
• Kosulys
• Silpnumas, nuovargis
• Skausmai kūne
• Galvos skausmas
• Gerklės perštėjimas
• Užgulta arba varvanti nosis
• Pykinimas, vėmimas, viduriavimas
• Jutimų (kvapo ar skonio) praradimas

Šie simptomai gali pasireikšti atskirai arba kartu, tačiau dažniausiai lengvą ligos eigą galima įveikti namuose savarankiškai, pasitelkus paprastas priemones.

Ką daryti, jei ima trūkti oro?

Nors dauguma žmonių jaučiasi kaip sergantys stipresniu peršalimu ar gripu, kai kuriems gali pasunkėti kvėpavimas. Pajutus dusulį ar orą trūkumo jausmą, reikia nedelsti ir ieškoti skubios medicinos pagalbos.

Pagalba sau namų sąlygomis

• Jei kvėpuoti sunku gulint ant nugaros, pabandykite miegoti pusiau sėdimoje padėtyje, pasidėkite pagalvių po galva ar panaudokite specialią pakilimo atramą.
• Gulėjimas ant šono ar pilvo irgi gali pagerinti deguonies pasisavinimą.
• Išbandykite kvėpavimo pratimus, pvz., „lūpų putimo“ metodą:
  • Lėtai įkvėpkite pro nosį, užčiaupkite burną.
  • Iškvėpkite pro pusiau suspaustas lūpas lėtai, tarsi vėdindami žvakę.
• Kitas būdas – diafragminis kvėpavimas:
  • Dėkite ranką po šonkauliais, kitą – ant krūtinės.
  • Įkvėpdami įtempkite pilvą, iškvėpdami – atpalaiduokite. Rankos ant krūtinės turėtų likti stabilios.

Toks kvėpavimas padeda pagerinti oro patekimą į plaučius ir sumažinti įtampą.

Kaip valdyti COVID-19 simptomus?

• Gerkite daugiau skysčių – vanduo, sultiniai arba gėrimai su elektrolitais (pvz., sultiniai, gėrimai su nedideliu kiekiu cukraus ar druskos) gali padėti atkurti skysčių balansą organizme.
• Valgykite nesunkų maistą – net jei nesinori valgyti, pabandykite suvalgyti bent mažą porciją maistingo produkto, pavyzdžiui, lengvą sriubą.
• Skausmui ar temperatūrai numalšinti tinka įprasti be recepto parduodami vaistai, pvz., paracetamolis. Kartais galima naudoti ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną), jeigu nėra inkstų ar virškinimo trakto problemų.
• Jei kankina kosulys, kosulį mažinantys medikamentai dažniausiai padeda. Atkreipkite dėmesį, jog kai kurie vaistai gali sukelti mieguistumą, tad juos vartokite prieš miegą.
• Patiriant didelį nuovargį, nebijokite pailsėti tiek, kiek reikia. Tačiau nuolat gulėti – ne pats geriausias pasirinkimas: kiekvieną dieną stenkitės šiek tiek pajudėti, net jei tik vaikštote po savo kambarį.
• Jei sunku užmigti, su gydytoju aptarkite, ar tiktų trumpalaikis melatonino papildų vartojimas.

Simptomų stebėjimas – kodėl svarbu?

Sekite savo savijautą kasdien – tai padeda suprasti, kaip vystosi liga, ir laiku pastebėti pablogėjimą. Matuokite temperatūrą, stebėkite, ar ji mažėja, užsirašykite, kaip keičiasi kiti simptomai.

• Jei naudojate termometrą, matuokite temperatūrą tik praėjus ne mažiau kaip 6 valandoms po prieš tai išgerto karščiavimą mažinančio vaisto. Jei prieš tai gėrėte/valgėte ką nors karšto ar šalto, palaukite pusvalandį.
• Kai kurie gydytojai siūlo naudoti pulsoksimetrą deguonies kiekiui kraujyje patikrinti. Sveikam žmogui deguonies prisotinimas turėtų būti aukštesnis nei 92%.
• Pamatuota mažiau nei 90% – būtina skubi medicinos pagalba.
• Pastebėjus ženklų pokytį, tarkim, sunkiau kvėpuojate ar simptomai sunkėja, kuo greičiau kreipkitės į medicinos įstaigą.

Neverta jaudintis, jei neturite specialių prietaisų – klausykitės savo kūno. Paklauskite savęs: „Kaip jaučiuosi šiandien lyginant su vakar?“ Jei šis klausimas kelia nerimą, pasitarkite su specialistais.

Kada būtina pagalba gydymo įstaigoje?

Lengva COVID-19 forma dažniausiai praeina per vieną ar dvi savaites. Vis dėlto, kai kurie ligos požymiai reikalauja neatidėliotinos pagalbos:

• Užsitęsusi ar labai aukšta temperatūra, kuri nemažėja net išgėrus vaistų.
• Naujai atsiradęs ar stiprėjantis skausmas krūtinėje.
• Ūmus kvėpavimo nepakankamumas, staigus dusulys net ramybės būsenoje.
• Pykinimas, viduriavimas ar vėmimas, dėl kurių sunku maitinis ir išvengti dehidratacijos.
• Odos, lūpų ar nagų blyškumas, melsvas ar pilkas atspalvis.
• Staigaus silpnumo, orientacijos sutrikimo ar sunkumų vaikštant pojūtis.

Pastebėję šiuos simptomus, nedelskite kreiptis į gydytojus.