Limbinės sistemos funkcijos

„Limbinės sistemos“ terminas pirmą kartą buvo pasiūlytas 1878 metais garsaus prancūzų neurologo. Žodis „limbas“ reiškia ribą arba kraštą – būtent taip buvo apibūdinta smegenų dalis, gaubianti jų centrą viduje. Šios sritys jungia kelias svarbias vidines smegenų struktūras, kurios atlieka ypatingą vaidmenį mūsų pojūčiuose ir reakcijose.

Limbinės sistemos reikšmė

Nuo pat pirmųjų apibrėžimų limbinių struktūrų ratas išsiplėtė ir ilgainiui tapo sudėtingesnis. Nors ir šiandien šis terminas dažniausiai apima sritis tarp žievės, pagumburio ir smegenų kamieno, ekspertų nuomonės, kurias tiksliai struktūras priskirti limbinei sistemai, išsiskiria. Vis dėlto beveik visur yra įtraukiama migdoliniai kūnai bei hipokampas – taip pat uoslės žievė. Kitos sritys, priklausomai nuo šaltinio, vertinamos kaip glaudžiai susijusios, bet kai kada vadinamos paralimbinėmis, nes jos veikia kartu su limbine sistema, nors nebūtinai yra tikroji jos dalis.

Kokias funkcijas atlieka limbinė sistema?

Limbinė sistema atsakinga už daug gyvybiškai svarbių intelektinių ir emocinių procesų. Hipokampas, esantis šalia smilkinių žievės, yra itin reikšmingas atminties kaupimui. Tuo tarpu migdoliniai kūnai, išsidėstę šalia priekinės kiekvieno hipokampo dalies, prisideda prie emocijų apdorojimo. Šių dviejų sričių glaudus ryšys padeda paaiškinti, kodėl mums lengviau įsiminti įvykius, kurie buvo labai emocingi ar reikšmingi asmeniškai.

Migdoliniai kūnai palaiko ryšį su pagumburiu – ta smegenų dalimi, kuri reguliuoja kūno temperatūrą, apetitą ir kitus esminius procesus. Limbinė sistema, veikianti per pagumburį ir dalį smegenų kamieno, užmezga ryšius su autonomine nervų sistema, taip pat endokrinine sistema bei vidaus organais. Tai paaiškina, kodėl stiprios emocijos gali paveikti mūsų širdies ritmą, kraujospūdį ar net virškinimą.

Kaip organizuojamos nervinės ląstelės?

Nervinės ląstelės įvairiose smegenų vietose dėstomos skirtingai. Smegenų žievėje (neokortekse) jos sudaro 6 sluoksnius, tuo tarpu limbinėje sistemoje jų mažiau, arba jos išsidėsčiusios netaisyklingai. Tokia paprastesnė organizacija ir šių sričių kontroliuojamos pirminės, išgyvenimui būtinos funkcijos leidžia manyti, kad limbinė sistema evoliuciškai yra senesnė nei sudėtingesnė žievė.

Paralimbinės struktūros

Be pačios limbinės sistemos, su ja glaudžiai bendradarbiauja ir paralimbinės struktūros. Tarp šių galima išskirti priekinę juostinę vingį, orbitofrontalinę žievę, smilkinio polį ir dalį salelės. Taip pat čia priskiriama bazinė priekinė smegenų dalis, akumbens branduolys, speninės kūnai, kai kurios gumburo dalys.

• Priekinė juostinė vingis glaudžiai susijusi su motyvacija ir valios pojūčiu.
• Salelė padeda mums geriau pajusti savo kūno vidines būsenas, dažnai vadinamas „vidiniais pojūčiais“.
• Orbitofrontalinė žievė, akumbens branduolys ir bazinė priekinė sritis susijusios su malonumo ir atlygio pojūčiais.
• Speninių kūnų ir kai kurių gumburo branduolių vaidmuo svarbus naujų prisiminimų formavimuisi.

Limbinės sistemos jungtys

Visos šios sritys sujungtos sudėtingomis nervinių jungčių grandinėmis. Migdoliniai kūnai siunčia signalus orbitofrontalinei sričiai ir salelės zonai per vadinamąją geluonio jungtį, palaiko ryšį su pagumburiu bei juostiniu vingiu per kitas nervines grandis. Hipokampas didžiąją dalį informacijos perduoda per stambų nervinių skaidulų pluoštą, kuris vingiuoja smegenimis ir siekia speninius kūnus, gumburą bei juostinį vingį.

Visapusiškas vaidmuo mūsų kasdienybėje

Limbinė sistema – tai įvairių struktūrų visuma, kuri atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Jos veikla formuoja mūsų mąstymą, emocijas bei reakcijas į mus supančią aplinką – nuo atminties iki vidinių pajautų ar pagrindinių instinktų.