Limfmazgiai

Limfmazgiai išsidėstę visame kūne. Tai mažos, pupelės formos liaukos, kurios atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje. Infekcijos metu žmogus gali pastebėti patinusius limfmazgius.

Organizme yra šimtai limfmazgių. Jie sudaro grupes tam tikrose kūno vietose, ypač kakle, pažastyse, kirkšnyse ir už ausų.

Jų pagrindinė funkcija – filtruoti limfinį skystį, kuris padeda pašalinti iš organizmo mikrobus ir atliekas. Kūno ląstelės ir audiniai šalina atliekas į limfinį skystį, kurį limfmazgiai išvalo, sulaikydami bakterijas ir virusus, galinčius pakenkti organizmui.

Limfmazgiai yra esminė imuninės sistemos dalis. Dėl savo funkcijos jie dažnai susiduria su toksinais, kurie gali sukelti jų patinimą. Nors patinę limfmazgiai dažniausiai yra įprasta reakcija į infekciją, retais atvejais jie gali rodyti limfmazgių vėžį ar limfomą.

Kur yra limfmazgiai?

Limfmazgiai yra limfinės sistemos, kurią sudaro sudėtingas mazgų ir kraujagyslių tinklas, dalis.

Kai kuriose kūno vietose, pavyzdžiui, kakle, pažastyse ir kirkšnyse, limfmazgiai yra arti odos paviršiaus, todėl infekcijos metu juos galima užčiuopti patinusius.

Limfmazgiai taip pat randami pilvo srityje ir tarp plaučių, tačiau smegenyse ir nugaros smegenyse jų nėra.

Limfmazgiai pavadinami pagal jų vietą organizme:

Kaip veikia limfmazgiai?

Limfmazgiai sudaro grupes visame kūne, o jų pagrindinė funkcija – filtruoti kenksmingas medžiagas.

Visi kūno audiniai ir ląstelės išskiria limfinį skystį (limfą), kuris padeda pašalinti atliekas. Limfa keliauja limfinės sistemos kraujagyslėmis ir patenka į limfmazgius, kur vyksta filtravimas.

Limfmazgiuose yra limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių rūšis, kuri padeda sunaikinti bakterijas, virusus ir grybelines infekcijas. Kai limfmazgiai aptinka patogenus, jie pradeda gaminti daugiau limfocitų, todėl gali patinti.

Kai limfmazgiai susiduria su bakterijomis ar pažeistomis ląstelėmis, jie jas sunaikina ir paverčia atliekomis.

Išfiltruota limfa grįžta į kraujotaką, o atliekos pernešamos į inkstus ir kepenis. Galiausiai organizmas pašalina jas su šlapimu ir išmatomis.

Dažniausios patinusių limfmazgių priežastys ir požymiai

Patinę limfmazgiai ne visada reiškia vėžį.

Toliau pateikiamos dažniausios ligos, kurios gali sukelti limfmazgių patinimą, bei jų simptomai.

Limfadenitas

Limfadenitas atsiranda, kai bakterijos, virusai ar grybeliai užkrečia limfmazgius. Dėl to limfmazgiai patinsta ir tampa skausmingi prisilietus.

Jei infekcija pažeidžia kelias limfmazgių grupes, žmogus gali jausti skausmą ir patinimą kakle ar kirkšnyse.

Daugeliu atvejų limfadenitas būna lokalizuotas, tai reiškia, kad jis paveikia tik kelis limfmazgius. Jei infekcija apima kelias mazgų grupes, gydytojas gali diagnozuoti generalizuotą limfadenitą.

Paprastai ši būklė atsiranda dėl infekcijos kitose kūno vietose.

Simptomai:

• Skausmingi, patinę limfmazgiai
• Susijungę (sukibę) limfmazgiai, kurie gali būti minkšti arba kieti
• Odos paraudimas aplink limfmazgius
• Pūliniai
• Uždegiminio skysčio ar ląstelių buvimas

Gydymas:

• Antibiotikai
• Skausmą malšinantys vaistai
• Priešuždegiminiai vaistai
• Chirurginis gydymas (jei reikia)

Tinkamas gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo, paciento būklės ir alergijų. Gydytojas parinks tinkamiausią gydymo metodą.

Virusinės ar bakterinės gerklės infekcijos

Patinę kaklo limfmazgiai gali atsirasti dėl virusinių ar bakterinių gerklės infekcijų, tokių kaip angina.

Virusinės infekcijos

Peršalimas ir kitos virusinės infekcijos gali sukelti patinusius limfmazgius, sloga ir konjunktyvitą (akių uždegimą).

Tokios infekcijos dažniausiai praeina savaime. Tačiau skausmui malšinti galima vartoti nereceptinius vaistus.

Angina (bakterinė infekcija)

Angina – tai bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės streptokokai. Žmogus gali užsikrėsti, kai įkvepia užkrėstų lašelių iš sergančiojo.

Simptomai:

• Patinę kaklo limfmazgiai
• Skausminga gerklė
• Karščiavimas
• Raudonos dėmelės burnos gleivinėje

Gydymas:

Gydytojai skiria antibiotikus.

Impetiga

Impetiga – tai odos infekcija, kurią sukelia A grupės streptokokai ir gali sukelti limfmazgių patinimą.

Bakterijos gali patekti į odą tiesiogiai arba per smulkius pažeidimus, tokius kaip įbrėžimai ar bėrimai.

Simptomai:

• Patinę limfmazgiai
• Niežtinčios dėmės ar opos aplink nosį ir burną, kurios gali pakeisti odos spalvą
• Skausmingos opos
• Gelsvos, „medaus spalvos” šašai
• Pūslės

Gydymas:

Jei žmogus serga impetiga, jis turėtų kreiptis į gydytoją, kad užkirstų kelią infekcijos plitimui. Paprastai gydymas apima antibiotikus.

Grybelinė infekcija (grybelis, kirkšnies grybelis)

Grybelinė infekcija gali paveikti įvairias kūno vietas. Jei ji išsivysto kirkšnyje, gali patinti kirkšnies limfmazgiai.

Grybelis dažniausiai prasideda kaip grybelinė dėmė ir dažnai plinta per bendrus rankšluosčius ar kitus asmeninius daiktus.

Kadangi grybelis mėgsta drėgną aplinką, svarbu po prausimosi gerai nusausinti odą ir vengti ilgai būti drėgnuose drabužiuose.

Simptomai:

• Dėmėtas bėrimas su aiškiomis ribomis, primenančiomis žiedą
• Niežėjimas
• Perštėjimas
• Pleiskanojanti oda

Gydymas:

Gydytojas skirs priešgrybelinius vaistus.

Prevencija:

• Dėvėti orui pralaidžius drabužius
• Nesidalinti rankšluosčiais ir asmeninėmis priemonėmis
• Po maudynių ar sporto kruopščiai nusausinti kūną

Limfmazgių vėžys

Limfoma – tai vėžio rūšis, kuri pažeidžia limfinę sistemą. Pagrindiniai limfomos tipai yra Hodžkino limfoma ir ne Hodžkino limfoma.

Simptomai

Tipiniai limfomos simptomai:

• Patinę limfmazgiai
• Karščiavimas
• Naktinis prakaitavimas
• Nuovargis
• Neaiškios priežasties sukeltas svorio kritimas

Šie simptomai taip pat būdingi virusinėms infekcijoms, todėl gydytojams gali būti sudėtinga diagnozuoti limfomą. Tačiau sergant limfoma simptomai paprastai išlieka ilgą laiką.

Svarbu žinoti, kad šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį. Jei žmogus patiria tokius simptomus, jis turėtų kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintų jų priežastį.

Gydymas

Limfomos gydymo galimybės:

• CAR T ląstelių terapija – imunoterapijos rūšis, kai naudojama paciento imuninė sistema kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.
• Chemoterapija – vaistų terapija, skirta sunaikinti vėžines ląsteles.
• Radioterapija – didelės energijos spinduliai, kurie naikina vėžio ląsteles ir mažina auglius.
• Kamieninių ląstelių transplantacija – pacientas gauna donoro kamienines ląsteles po stiprios chemoterapijos, kuri sunaikina vėžines ir pažeistas kraujo ląsteles. Kamieninės ląstelės padeda atkurti sveikas kraujo ląsteles.

Žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, jei pastebi ilgai trunkantį limfmazgių patinimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų patinimas rodo infekciją, todėl nereikėtų iš karto nerimauti dėl limfomos. Gydytojas įvertins simptomus, atliks būtinus tyrimus ir rekomenduos tinkamą gydymą.