Mityba ir fizinis aktyvumas sergant reumatoidiniu artritu

Reumatoidinis artritas (RA) gali smarkiai paveikti kasdienę savijautą, tačiau gyvenimo būdo pasirinkimai, ypač mityba ir fizinis aktyvumas, dažnai padeda kontroliuoti šios ligos simptomus. Sužinokite, kaip teisingas maistas ir tinkamas judėjimas gali pagerinti gyvenimą su RA.

Maistas ir reumatoidinis artritas

RA — tai uždegiminė liga, todėl maistinės medžiagos, kurios slopina arba, priešingai, didina uždegimą, turi didelę reikšmę. Renkantis, ką valgyti, verta žinoti, kurie produktai naudingi, o kurių reikėtų vengti.

Į kasdienį valgiaraštį įtraukus daug polifenolių turinčių produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės, prieskoniai (pvz., ciberžolė ar imbieras), galima palaikyti sveikesnį uždegimo lygį organizme. Žaliosios arba raibosios arbatos puodelis taip pat padės papildyti antioksidantus ir pamalonins sąnarius.

Vienos iš veiksmingiausių medžiagų kovojant su uždegimu yra omega-3 riebalų rūgštys. Jos ne tik padeda sumažinti paūmėjimų dažnį, bet kai kuriems žmonėms leidžia rečiau vartoti vaistus nuo skausmo. Norint gauti pakankamai omega-3, rekomenduojama žuvį valgyti porą kartų per savaitę arba pasitarti dėl papildų. Jei žuvies nevalgote, rinkitės chia sėklas ir maltus linų sėmenis.

Labai daug kas, kas tinka širdies sveikatai, tinka ir sergantiems RA. Ši liga dažniau susijusi su širdies ir kraujagyslių problemomis, tad sveikos mitybos pasirinkimai tampa dar svarbesni. Artimesnė Viduržemio jūros dietai mityba padeda sumažinti uždegimus. Įtraukite alyvuogių aliejų, alyvuoges, žaliuosius augalus, lęšius, rudus ryžius, sardines, pomidorus, granatus bei vynuoges.

Dar svarbiau už sveikų produktų įtraukimą — vengti uždegimą skatinančių maisto produktų. Itin perdirbtas maistas, turintis daug druskos ir cukraus, nepasižymi nauda organizmui. Tokios sudedamosios dalys pratęsia maisto galiojimą, bet kenkia bendrai sveikatai.

• Vietoje perdirbtų mėsos gaminių (dešrelės, rūkytos dešros, riebios šaltienos) gaminkite patiekalus iš šviežios paukštienos ar jautienos.
• Augaliniai baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, tofu, lęšiai, padeda sumažinti sočiųjų riebalų ir druskos suvartojimą bei papildyti polifenolių kiekį.

Cukrumi saldinti gėrimai, ypač gaivieji gėrimai su kofeinu, taip pat gali didinti uždegimą. Keiskite juos vandeniu arba nesaldintais gazuotais gėrimais — taip ne tik atsigaivinsite, bet ir padėsite sąnariams išlikti judriems. Svarbu stebėti ir paslėptą cukrų, kurio netikėtai randama įvairiose sriubose, užkandžiuose, jogurte, salotų padažuose ir net sausuose pusryčiuose — skaitykite etiketes ir rinkitės maistą sąmoningai.

Fizinis aktyvumas su RA

Reguliarus judėjimas — vienas efektyviausių būdų slopinti uždegimą organizme. Tačiau daugumai sergančiųjų reumatoidiniu artritu labai svarbu pasirinkti tinkamas aktyvumo formas, kurios neapkrautų pažeistų sąnarių.

Vietoje intensyvių šuolių ar bėgimo, rekomenduojama rinktis mažesnę apkrovą sąnariams sukeliančius užsiėmimus. Vaikščiojimas, plaukimas, vandens aerobika bei važinėjimas dviračiu yra puikūs pasirinkimai įvairaus fizinio pasirengimo žmonėms. Svarbiausia — judant stiprinti raumenis, ypač aplink sąnarius, kad jie būtų geriau apsaugoti nuo perkrovų ir traumų.

Kardio treniruotėms geriausiai tinka patogūs, minkštą padą turintys batai — taip išvengsite papildomo krūvio keliams. O vandenyje atlikdami pratimus galėsite judėti laisvai, nesukeldami papildomo skausmo sąnariams.

Kiekvienas fizinis aktyvumas privalo būti pritaikytas jūsų savijautai. Jei pasireiškia ligos paūmėjimas, leiskite sau pailsėti. Prieš pradėdami naują treniruočių programą, aptarkite tai su sveikatos specialistu, ypač jei vartojate vaistus nuo kitų ligų.

• Prieš ir po treniruotės nepamirškite tempimo pratimų — jie mažina sustingimą ir didina sąnarių judrumą. Tempkite švelniai, laikykite pozą 10–20 sekundžių, vengdami staigių judesių.
• Visada turėkite vandens, kad išliktumėte hidratuoti.
• Karštomis ar saulėtomis dienomis nepamirškite apsaugos nuo saulės ar rinkitės fizinę veiklą vėsesniu paros metu.

Dirbate darbą, kuriame tenka daug monotoniškai judėti ar apkrauti sąnarius? Tokia veikla gali pabloginti RA simptomus. Jei reikia, pasitarkite su ergoterapeutu, kuris padės koreguoti darbo aplinką ir apsaugoti sąnarius.

Optimalus svoris ir RA kontrolė

Antsvoris ar nutukimas didina RA riziką ir apsunkina ligos valdymą. Kontroliuojant svorį, laikantis sveikos mitybos ir reguliariai judant, galima pasiekti geresnių rezultatų prižiūrint ligos eigą.

Kūno riebalai išskiria hormonus, kurie stiprina uždegiminius procesus, būdingus RA. Be to, didesnė kūno masė dažnai verčia gydytojus skirti didesnes vaistų dozes. Kiekvienas papildomas kilogramas padidina apkrovą kelio, klubo ir čiurnos sąnariams. Sumažinus svorį, ne tik palengvėja kasdienis judėjimas, bet ir lėtėja ligos progresavimas bei gerėja bendras gyvenimo komfortas.