Monocitai

Monocitai yra baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) rūšis, randama kraujyje ir audiniuose. Jie yra svarbūs imuninės sistemos dalyviai, gebantys aptikti ir sunaikinti ligų sukėlėjus – virusus, bakterijas, grybus ir pirmuonis. Be to, monocitai pašalina užkrėstas ląsteles ir signalizuoja kitiems leukocitams, kad šie padėtų gydyti sužeidimus ir užkirstų kelią infekcijoms.

Kaip veikia monocitai?

Monocitai veikia kaip organizmo apsaugos mechanizmas. Jų gyvavimo ciklas prasideda kaulų čiulpuose – minkštame audinyje, esančiame kaulų viduje. Čia jie bręsta ir tampa pasiruošę atlikti savo gynybinę funkciją. Subrendę monocitai patenka į kraujotaką ir audinius, kur saugo organizmą nuo įsibrovėlių.

Kai ligų sukėlėjai patenka į audinius, monocitai reaguoja į signalą, kviečiantį juos kovoti su infekcija. Norėdami atlikti savo funkciją, monocitai virsta dviejų tipų ląstelėmis:

• Dendritinėmis ląstelėmis – jos aktyvina kitus baltuosius kraujo kūnelius, kurie padeda naikinti infekcijos sukėlėjus.
• Makrofagais – šios ląstelės veikia kaip pirmoji gynybos linija ir tiesiogiai naikina patogenus.

Dendritinių ląstelių vaidmuo

Dendritinės ląstelės veikia kaip signalizacijos sistema, pranešanti apie infekciją. Jos randamos paviršiniuose audiniuose, tokiuose kaip oda, nosies gleivinė, plaučių, skrandžio ir žarnyno sienelės.

Kai patogenas patenka į organizmą, dendritinės ląstelės surenka antigenus – specifinius žymenis, kurie rodo, kad ši medžiaga organizmui nepriklauso. Antigenai skatina imuninę sistemą gaminti antikūnus, padedančius sunaikinti infekcijos šaltinį. Tuomet dendritinės ląstelės išskiria citokinus – baltymus, kurie signalizuoja kitiems baltiesiems kraujo kūneliams atvykti į užkrėstą vietą ir sunaikinti ligų sukėlėjus.

Makrofagų vaidmuo

Makrofagai yra pagrindiniai kariai, kovojantys su infekcijomis. Jie tiesiogiai kontaktuoja su virusais, bakterijomis, grybeliais ir pirmuonimis. Šios ląstelės apgaubia įsibrovėlį, įtraukia jį į savo vidų ir sunaikina naudodamos toksinius fermentus. Be to, makrofagai šalina negyvas ląsteles iš audinių ir kraujotakos, taip palaikydami organizmo švarą.

Kaip atrodo monocitai?

Monocitai yra didžiausia baltųjų kraujo kūnelių rūšis – jų dydis beveik dvigubai viršija raudonųjų kraujo kūnelių dydį. Mikroskopu juos lengva atpažinti pagal išskirtinį branduolio pavidalą.

Monocitų branduolys gali būti įvairių formų:

• netolygiai susiformavusios pupelės,
• pasagos,
• asimetriško apskritimo,
• apskritimo su įdubimu.

Kur randami monocitai?

Monocitai susidaro kaulų čiulpuose – minkštame kaulų audinyje. Subrendę jie pereina į kraują, o vėliau keliauja į audinius, kur kartu su kitomis imuninės sistemos ląstelėmis saugo organizmą nuo infekcijų.

Koks yra normalus monocitų kiekis?

Sveiko žmogaus monocitų kiekis sudaro nuo 2% iki 8% visų baltųjų kraujo kūnelių. Tai prilygsta maždaug nuo 200 iki 800 monocitų viename mikrolitre kraujo.

Kadangi šis diapazonas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tikslų rezultatą reikia aptarti su gydytoju, kuris įvertins, ar monocitų kiekis nėra per didelis ar per mažas.

Dažniausi sutrikimai, veikiantys monocitus

Monocitų skaičius kraujyje gali būti per didelis arba per mažas, priklausomai nuo organizmo reakcijos į infekciją ar ligą. Kartais nenormalus monocitų kiekis gali būti gydymo ar vaistų vartojimo šalutinis poveikis.

Monocitozė

Padidėjęs monocitų kiekis kraujyje vadinamas monocitoze. Tai gali būti susiję su įvairiomis būklėmis, dažnai infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip mononukleozė, ar autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, vilklige.

Pagrindinės monocitozės priežastys:

• autoimuniniai sutrikimai,
• kraujo ligos,
• onkologinės ligos,
• širdies ir kraujagyslių ligos,
• lėtinis stresas,
• trumpalaikės arba lėtinės infekcijos,
• uždegiminiai sutrikimai,
• nėštumas.

Monocitopenija

Monocitopenija – tai būklė, kai monocitų kiekis kraujyje yra sumažėjęs. Dažniausiai tai pasireiškia dėl bendro leukocitų kiekio sumažėjimo.

Pagrindinės monocitopenijos priežastys:

• aplastinė anemija,
• kraujo infekcijos,
• nudegimai,
• ŽIV,
• chemoterapija.

Monocitų būklės tyrimai

Norint įvertinti monocitų sveikatą, atliekami kraujo tyrimai.

• Bendras kraujo tyrimas (CBC) – nustato penkių tipų leukocitų kiekį kraujo mėginyje ir padeda įvertinti, ar monocitų skaičius yra normalus, per didelis ar per mažas.
• Absoliutus monocitų skaičius – tiksliai nustato, kiek monocitų yra kraujo mėginyje.

Dažniausi monocitų sutrikimų simptomai

Pats padidėjęs ar sumažėjęs monocitų kiekis dažniausiai nesukelia simptomų. Vietoj to, simptomai gali būti susiję su liga ar būkle, kuri sukėlė monocitų kiekio pokyčius.

Monocitų sutrikimų gydymas

Gydymo būdai priklauso nuo nustatytos diagnozės ir būklės sunkumo. Kai kuriais atvejais pakanka mitybos pokyčių, o kitais gali prireikti rimto gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos. Gydytojas parenka tinkamiausią gydymo metodą, atsižvelgdamas į paciento būklę.

Kaip sumažinti didelį monocitų kiekį?

Norint sumažinti monocitų skaičių, rekomenduojama:

• vengti uždegimą sukeliančių maisto produktų,
• reguliariai mankštintis,
• riboti alkoholio vartojimą,
• valdyti ar gydyti esamas sveikatos problemas.

Kaip padidinti mažą monocitų kiekį?

Jei monocitų kiekis per mažas, galima:

• koreguoti vaistų dozes ar vartojimo laiką (kai įmanoma),
• gydyti pagrindines sveikatos problemas,
• gydyti esamas infekcijas,
• vartoti vitaminus (B12, C, D), jei jų trūksta.

Kaip palaikyti sveikus monocitus?

Norint išlaikyti sveikus monocitus, svarbu:

• vengti sužalojimų ir infekcijų,
• valgyti subalansuotą maistą ir reguliariai judėti,
• laikytis higienos, dažnai plauti rankas,
• nerūkyti,
• mažinti stresą,
• pakankamai miegoti.