Paraspinaliniai raumenys: sandara ir gydymas

Paraspinaliniai raumenys – tai ilga raumenų grupė išsidėsčiusi išilgai stuburo nuo galvos iki dubens. Jie yra labai svarbūs užtikrinant stuburo stabilumą, judesius ir tinkamą laikyseną. Šių raumenų būklė glaudžiai susijusi su nugaros skausmais, raumenų spazmais ar kitais judėjimo sunkumais.

Anatomijos sandara

Paraspinaliniai raumenys sudaro vidurinįjį sluoksnį taip vadinamųjų giliųjų nugaros raumenų. Šie raumenys slypi po dviem paviršinių nugaros raumenų sluoksniais, todėl priskiriami vidiniams stabilizuojantiems stuburą raumenims.

Yra trys pagrindinės paraspinalinių raumenų dalys:

• iliokostalinis,
• ilgasis raumuo,
• stuburo raumuo.

Kiekvienas labai svarbus judesiui ir stuburo atramai. Šie raumenys jungiasi prie įvairių stuburo slankstelių (kaklo, krūtinės, juosmens) ir šonkaulių. Galima juos rasti abiejose stuburo pusėse.

Kiekvieno raumens ypatumai

Labiausiai išorinis yra iliokostalinis raumuo. Jo pradžia – plati sausgyslė ties klubakauliais ir kryžkauliu. Raumenų pluoštai tęsiasi į viršų ir tvirtinasi skirtingose šonkaulių ir kaklo slankstelių vietose.

Iliokostalinis raumuo leidžia lankstyti nugara atgal, į šoną, taip pat sukti stuburą.

Ilgasis raumuo įsitaisęs tarp iliokostalinio ir stuburo raumens. Jo pluoštai taip pat tęsiasi nuo dubens ir kryžkaulio iki kaukolės srityje esančio iškilimo. Ilgasis raumuo padalintas į tris dalis: krūtinės, kaklo ir kaukolės.

Stuburo raumuo – arčiausiai stuburo vidurio esantis iš visos trijulės. Jis tęsiasi išilgai stuburo ir taip pat turi krūtinės, kaklo ir galvos atkarpas.

Pagrindinės funkcijos

Paraspinaliniai raumenys priverčia stuburą išsitiesti, lenktis į šoną ar suktis. Jie padeda atlošti nugarą, palaiko taisyklingą laikyseną. Šių raumenų susitraukimas taip pat sulaiko pilvo raumenų veiksmą ir apsaugo nuo pernelyg staigaus ar per didelio pasilenkimo į priekį.

Paraspinaliniai ir pilvo raumenys veikia išvien, užtikrindami pastovią ir subalansuotą laikyseną. Jei vienas iš šių funkcinių partnerių susilpnėja ar patiria traumą, padidėja nugaros skausmų tikimybė.

Dažnos problemos ir susijusios būklės

Paraspinalinių raumenų traumos ar pertempimai dažnai pasireiškia dėl netaisyklingos laikysenos, per didelio fizinio krūvio ar sėdimo darbo. Kartais raumenys įsitempia kaip apsauginė reakcija, siekdami užkirsti kelią tolesniam audinių pažeidimui.

• nugaros skausmas,
• raumenų spazmai,
• sunku lenktis ar tiesintis,
• problematiška išlaikyti tiesią nugarą,
• jausmas, kaip „patraukta nugara“.

Tokiais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistu dėl tikslios diagnozės ir gydymo parinkimo.

Reabilitacija ir stiprinimas

Pagrindinis būdas rūpintis paraspinaliniais raumenimis – judesys, tempimas ir stiprinimas. Esant raumenų pažeidimui, dažnai rekomenduojama kineziterapija. Specialistas parenka tinkamus tempimo ir stiprinimo pratimus, kurie yra švelnūs ir saugūs.

• Kelių traukimas prie krūtinės – atsigulus švelniai pritraukiami keliai prie krūtinės.
• Sėdimas nugaros tempimas – sėdint lenkiamasi į priekį ir atsipalaiduojama, paskui grįžtama į tiesią laikyseną.
• Atsigulus ant pilvo – keliamos rankos, kojos ir viršutinė kūno dalis.
• Silenkti pasilenkus su svoriais – nugarą laikant tiesią traukiami svoriai prie krūtinės.
• Kaklo atitraukimo pratimai – švelniai galva stumiama atgal, žiūrint į priekį.

Tokie pratimai ne tik stiprina raumenis, bet ir padeda palaikyti subalansuotą judesių amplitudę.

Kiti metodai ir kasdienės rekomendacijos

• Šilumos ir šalčio terapija – šiluma atpalaiduoja, šaltis mažina skausmą.
• Masažas gali atlaisvinti įsitempusius raumenis.
• Raumenų atpalaidavimui tinka ir putų volas – savimasažui.
• Vartojant nestiprius nereceptinius vaistus galite sumažinti uždegimą ir nemalonius pojūčius.
• Pakankamas skysčių kiekis svarbus norint išvengti spazmų, ypač jei trūksta elektrolitų.
• Pratinkitės nuolat stebėti ir išlaikyti taisyklingą laikyseną – taip sumažinsite pasikartojančių raumenų problemų riziką.

Apibendrinimas

Paraspinaliniai raumenys – neatsiejama nugaros ir laikysenos dalis. Jie atsakingi už stuburo išlaikymą stačiu, įvairius nugaros judesius, apsaugą nuo traumų. Esant jų pažeidimams, verta derinti kineziterapinius pratimus, masažą ir kitas savipagalbos priemones, kad grįžtumėte į aktyvų gyvenimą ir vėl džiaugtumėtės judėjimu be skausmo.