Pėdos laivakaulio stresinis lūžis

Navikulinio kaulo nuovarginiai lūžiai – tai viena dažniausiai pasitaikančių pėdos problemų tarp sportuojančių žmonių. Tokie lūžiai ypač dažni sportininkams, kurių veiklai būdingas didelis intensyvumas ir staigūs krypties pakeitimai. Ši sužalojimo forma dažnai pasireiškia bėgikams, šuolininkams, sprinteriams, taip pat krepšinio ir futbolo žaidėjams.

Kas lemia nuovarginius lūžius

Navikulinis kaulas, esantis centrinėje pėdos dalyje, pasižymi savybėmis, dėl kurių jam tenka didelis krūvis ir jis tampa pažeidžiamas. Bet koks stiprus pėdos atsitrenkimas į žemę šį kaulą apkrauna suspaudimo jėgomis, todėl rizika patirti nuovarginį lūžį žymiai padidėja.

Papildomai didelę įtaką daro ir kraujotakos ypatumai: toje kaulo vietoje, kur dažniausiai atsiranda lūžiai, kraujotaka yra silpnesnė. Dėl to net menki pažeidimai gyja sunkiau ir gali progresuoti iki pilnaverčio lūžio.

Kaip atpažinti sužalojimą

Pagrindinis simptomas – neaiškus, tarsi plintantis skausmas pėdos viduriniame trečdalyje šiek tiek už čiurnos. Dažniausiai nemalonius pojūčius sportininkai jaučia aktyvumo metu ar iškart po jo, nors ramybės būsenos, ypač ilsintis, skausmas sumažėja arba visai dingsta. Sunkesniais atvejais skausmas gali lydėti ir paprastesnes kasdienes veiklas kaip vaikščiojimas.

Šio tipo lūžiams būdinga, kad nėra aiškios traumos istorijos – dažniausiai skausmas prasideda pamažu, tampa vis labiau varginantis ir įkyrus. Būtent ši aplinkybė dažnai nulemia vėlyvą diagnozę ir atitoliną gydymo pradžią, nors ilgalaikių pasekmių dažniausiai nėra.

Diagnozavimas

Įtarti navikulinio kaulo nuovarginį lūžį galima tada, kai spaudžiant šį kaulą jaučiamas skausmas. Kartais aplinkinė vieta gali būti šiek tiek patinusi. Retkarčiais lūžį pavyksta pastebėti rentgeno nuotraukoje, tačiau neretai reikia išsamesnių tyrimų, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ar kaulų skenavimas.

Gydymo būdai

Dažniausiai tokio tipo sužalojimai gydomi konservatyviai, t. y. be operacijos. Ypač svarbu pasirinkti tinkamą gydymo strategiją, nes netinkamai gydomas lūžis gali ir nesugyti.

• Pirmiausia skiriamas visiškas poilsis nuo sporto ir sumažinama fizinė apkrova. Gali prireikti vaikščioti su ramentais.
• Pėda dažnai imobilizuojama gipse ar specialioje įtvaroje – tai gali trukti maždaug šešias savaites, priklausomai nuo situacijos.
• Po šio laikotarpio palaipsniui leidžiama grįžti prie įprastos veiklos, lėtai didinant krūvį.

Tyrimų duomenimis, sugrįžimas prie pilnaverčio sporto dažniausiai užtrunka iki šešių mėnesių. Jei žmogus per greitai bando intensyviai judėti ar grįžti prie ankstesnio krūvio, gijimo procesas pailgėja arba kaulas gali visai nesugyti. Tokiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, kad būtų paspartintas gijimas ir stabilizuotas kaulas. Kartais operacija pasirenkama nuo pat pradžių, jei norima kuo efektyvesnio ir greitesnio rezultato.