Kas yra peršalimas?

Peršalimas yra labai dažna virusinė kvėpavimo takų infekcija, su kuria kasmet susiduria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Suaugusieji paprastai serga kelis kartus per metus, o mažieji dar dažniau. Daugeliu atvejų peršalimas praeina savaime per kelias savaites, svarbu pailsėti ir gerti daug skysčių. Vis dėlto, kai kuriais atvejais infekcija gali komplikuotis ir sukelti sunkesnes problemas, ypač tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi ar serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma.

Kaip atpažinti peršalimą

Peršalimas daugiausiai veikia nosį, gerklę ir kvėpavimo takus. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra šie:

• Čiaudulys
• Užsikimšusi ar varvanti nosis (gleivės iš pradžių būna skaidrios, vėliau įgauna baltą, geltoną ar žalią atspalvį)
• Skausminga ar perštinti gerklė
• Kosulys
• Bėgantis nosies sekretas gerkle (postnazalinis lašėjimas)
• Vandeningos akys

Paprastai su peršalimu nekyla temperatūra, nors kai kada pasireiškia ir karščiavimas. Peršalimą gali sukelti įvairūs virusai, tačiau dažniausiai kaltas yra rinovirusas.

Kaip atskirti peršalimą, gripą ir kitas virusines infekcijas

Gripas bei kai kurios kitos virusinės ligos – pavyzdžiui, COVID-19 – gali pasireikšti panašiais simptomais kaip peršalimas, todėl juos lengva supainioti. Tačiau jei jaučiate stiprų galvos ir raumenų skausmą, didelį nuovargį, dusulį, vėmimą arba viduriavimą, tikėtina, kad susirgimas yra rimtesnis nei paprastas peršalimas. Be to, su COVID-19 dažnai siejamas skonio ar kvapo praradimas.

Kiek laiko trunka peršalimas

Dažniausiai peršalimo simptomai išlieka vieną ar dvi savaites. Antrą ir trečią dieną jie būna patys stipriausi, o vėliau palaipsniui silpsta. Gydymosi trukmė priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuninės sistemos stiprumo ir bendros sveikatos. Nusilpusi imuninė sistema ar lėtinės ligos gali pailginti sveikimo laikotarpį ir padidinti komplikacijų riziką.

Ką daryti, kad greičiau pasveiktumėte

Antibiotikai peršalimo neveikia, kadangi šią ligą sukelia virusai, o ne bakterijos. Nėra ir vaistų, kurie išgydytų peršalimą – reikės luktelėti, kol organizmas pats įveiks infekciją. Tačiau yra keletas būdų, kaip palengvinti simptomus ir greičiau pasijausti geriau:

• Daug ilsėkitės ir gerkite pakankamai skysčių.
• Garinis inhaliavimas arba drėkintuvas padės lengviau kvėpuoti, ypač jei vargina užgulta nosis.
• Šiltas sūrus vanduo tinka gerklės skalavimui, gali padėti ir minkšti, šilti užkandžiai.
• Nosies gleivių praskiedimui naudokite fiziologinį tirpalą arba nosies plovimą specialiu indeliu.
• Vaistai nuo skausmo ir temperatūros, pavyzdžiui, ibuprofenas ar paracetamolis, gali palengvinti simptomus, tačiau visada laikykitės dozavimo rekomendacijų.

Vaistai nuo peršalimo vaikams reikalauja ypatingo atsargumo. Mažiems vaikams kai kurie nereceptiniai vaistai nerekomenduojami dėl galimų grėsmių sveikatai. Esant poreikiui, svarbu pasitarti su sveikatos specialistu dėl tinkamų būdų mažinti vaikų temperatūrą ar palengvinti skausmą.

Užkrečiamumas

Peršalimo virusai labai lengvai plinta – perduodami oro lašeliniu būdu arba artimo kontakto metu. Didžiausia rizika užkrėsti kitus išlieka pirmosiomis ligos dienomis. Kad sumažintumėte perdavimo tikimybę, stenkitės likti namuose, ypač jei aplinkoje yra žmonių su silpna imunine sistema ar lėtinėmis plaučių ligomis. Čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite ranka ar servetėle ir nepamirškite dažnai plauti rankų.

Kada reikalinga gydytojo pagalba

Didžiausia dalis peršalimų praeina savaime be medicininės intervencijos. Vis dėlto, kai atsiranda tam tikrų požymių, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą:

• Sunkiai kvėpuojate arba kvėpuojate labai greitai
• Yra dehidratacijos požymių, pavyzdžiui, stiprus troškulys, sausa burna, galvos svaigimas ar sumišimas
• Karščiavimas neslūgsta ilgiau kaip keturias dienas
• Simptomai nepraeina ir po dešimties dienų
• Būklė pagerėjo, bet netrukus vėl smarkiai pablogėjo
• Jūsų lėtinė liga paūmėjo

Padidintas dėmesys būtinas tiems, kurie priklauso rizikos grupėms: serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, silpnu imunitetu ar turi kitų gretutinių sveikatos sutrikimų.

Galimos komplikacijos

Peršalimo virusai kartais palengvina kelią papildomoms infekcijoms ar kitoms sveikatos problemoms. Dažniausios komplikacijos:

• Vidurinės ausies uždegimas
• Sinusitas
• Kvapo pojūčio sutrikimai
• Laringitas ir krypavimas
• Bronchitas
• Pneumonija (plaučių uždegimas)
• Astmos ar kitų lėtinių plaučių ligų paūmėjimas
• Cistinės fibrozės paūmėjimas

Šios komplikacijos dažniausiai išsivysto vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie serga plaučių ligomis arba turi nusilpusią imuninę sistemą.

Kaip sumažinti peršalimo riziką

Nors visiškai apsisaugoti nuo peršalimo dažnai nepavyksta, galima sumažinti užsikrėtimo tikimybę, laikantis šių rekomendacijų:

• Palaikykite atstumą nuo sergančiųjų
• Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu
• Dengite burną ir nosį čiaudėdami arba kosėdami
• Nesilieskite prie veido, ypač akių, nosies ir burnos
• Venkite rūkymo ir pasyvaus rūkymo aplinkos

Peršalimo virusų yra labai daug ir jie nuolat kinta, todėl vakcina nuo peršalimo nesukuriama.