Kokie vaistai sukelia vėlyvąją diskineziją?

Tardivinė diskinezija – tai judesių sutrikimas, pasireiškiantis kaip nevalingi, pasikartojantys judesiai, kurie dažniausiai atsiranda dėl kai kurių vaistų vartojimo. Dažniausiai ši būklė išsivysto vartojant tam tikrus psichikos sutrikimams gydyti skirtus vaistus, tačiau ji gali būti įvairių medikamentų šalutinis efektas.

Vaistai, galintys sukelti tardivinę diskineziją

Pagrindinė tardivinės diskinezijos priežastis – tam tikri vaistai, kurie veikia nervų sistemą. Šie vaistai dažnai reikalingi rimtoms ligoms gydyti, bet kai kuriais atvejais gali paveikti judesių kontrolę.

• Pirmiausia, tai vadinamieji tipiniai (pirmosios kartos) antipsichotikai. Jie taikomi gydant šizofreniją, nuotaikos ar nerimo sutrikimus. Pavyzdžiai: haloperidolis, tioridazinas, flufenazinas, trifluoperazinas, chlorpromazinas, perfenazinas.
• Mažesnė rizika, bet vis tiek išlieka, su antrąja karta (atipiniais) antipsichotikais, tokiais kaip aripiprazolas, amisulpridas, paliperidonas, risperidonas.
• Kai kurie antidepresantai bei nuotaikos stabilizatoriai taip pat gali turėti įtakos: klomipraminas, duloksetinas, trazodonas, amitriptilinas, litis, fluoksetinas, doksepinas.
• Antiepilepsiniai preparatai: fenitoinas, lamotriginas, karbamazepinas.
• Judesių sutrikimus koreguojančios medžiagos: aripiprazolas, triheksifenidilis, pimozidas.
• Vaistai nuo pykinimo: prochlorperazinas, metoklopramidas.
• Kai kurie dekongestantai, vartojami peršalus (pvz., pseudoefedrinas, fenilefrinas).

Verta nepamiršti pasitikrinti, kokie šalutiniai reiškiniai nurodyti vartojamo vaisto pakuotėje.

Tardivinės diskinezijos požymiai

Tardivinė diskinezija pasireiškia nekontroliuojamais, kartais monotoniškais judesiais, kurių žmogus dažnai pats nesuvokia. Dažniausiai pažeidžiami veido ir burnos raumenys, tačiau gali būti ir kitų kūno dalių nevalingi judesiai.

• Dažnas liežuvio iškišimas
• Lūpų traukymas ar trankymas, smarkus burnos veiksmas
• Neįprasti žandikaulio judesiai
• Akių vokų trūkčiojimas ar antakių pakėlimas
• Platus akių atmerkimas arba stiprus užmerkimas
• Rankų, pirštų arba pėdų pasisukimai ar judesiai ne vietoje
• Nekontroliuojamas kaklo, rankų ar kojų judesys

Kai kuriems žmonėms atsiranda sunkiai pakeliamas vidinis neramumas – akatizija. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti akių padėties pakitimai (okulogirinė krizė), taip pat kvėpavimo raumenų įsitraukimas, kas gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.

Kas padidina riziką susirgti tardivine diskinezija?

Riziką padidina šie veiksniai:

• Ilgesnė pagrindinės ligos eiga
• Ilgalaikis vaistų vartojimas
• Vyresnis amžius
• Smegenų pažeidimai
• Nuotaikos sutrikimai
• Alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas
• Rūkymas
• Kiti judesių sutrikimai

Ar galima tardivinę diskineziją išgydyti?

Kartais, nutraukus arba sumažinus priežastinį vaistą, simptomai silpnėja ar išnyksta. Visgi dažnai juos sunku visiškai pašalinti, ypač jei vaistas vartotas ilgai arba buvo stiprus poveikis. Vieniems pacientams simptomai laikui bėgant mažėja, tačiau kitiems jie gali išlikti ilgalaikiai.

Kaip gydoma tardivinė diskinezija?

Pagrindinis žingsnis – bandyti sumažinti arba visiškai nutraukti sukėlusį vaistą, tačiau tai turi vykti tik gydytojo priežiūroje. Gydytojas gali skirti alternatyvius vaistus pagrindinei ligai gydyti.

Būna, kad šalutiniai simptomai nemažėja net nutraukus vaistus. Tuomet skiriamos specialios priemonės:

• Yra dvi specialiai skirtos tardivinės diskinezijos gydymui medžiagos – valbenazinas ir deutetrabenazinas, veikiančios nervinių mediatorių kiekį smegenyse.
• Kartais taikomi ir kiti preparatai: klozapinas, benztropinas, amantadinas, propranololis, levetiracetamas, klonazepamas, tetrabenazinas (kai kurie jų naudojami ne pagal tiesioginę paskirtį).

Natūralios gydymo priemonės

Nėra natūralių gydymo būdų, kurie efektyviai lengvintų ar pašalintų tardivinę diskineziją. Tačiau svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo ir nepraleisti dozių, nes vaistų kiekio svyravimai gali dar labiau išryškinti simptomus.

Santrauka

Tardivinė diskinezija – tai ilgalaikis judesių sutrikimas, dažniausiai išsivystantis nuo tam tikrų psichikos ligų gydymui vartojamų vaistų. Dažniausia priežastis – pirmosios kartos antipsichotikai, rečiau – antros kartos antipsichotikai, antidepresantai, įvairūs neurologiniams bei kitiems sutrikimams gydyti skirti vaistai.

Pagrindinės gydymo kryptys – tai kenksmingo vaisto nutraukimas (daroma tik gydytojui prižiūrint), alternatyvių vaistų paskyrimas bei specialių preparatų vartojimas simptomams lengvinti. Natūralių veiksmingų priemonių nėra, todėl labai svarbi reguliari sveikatos priežiūra ir bendradarbiavimas su medikais.

Jei pastebite nuolat pasikartojančių nevalingų judesių – nedelskite kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas ir atidesnė stebėsena leidžia sumažinti komplikacijų riziką ir pagerina gyvenimo kokybę.