Plaukų folikulų sandara ir augimo ciklas

Plauko folikulas yra unikalus odos darinys, kuris lyg apsiaustėlis apgaubia plauko šaknį ir aprūpina ją reikalingomis medžiagomis. Šis struktūrinis elementas įsikūręs tarp odos paviršinių sluoksnių – epidermio ir dermos. Įsivaizduokite, jog folikulas – tai vaza, o plaukas – joje stovinti gėlės kotas: toks vaizdinys padeda įsivaizduoti, kaip viskas atrodo po oda.

Folikulo sandara

Nors iš pirmo žvilgsnio plauko folikulas gali pasirodyti paprastas, jo viduje slypi daugybė įvairių komponentų, kurie drauge nulemia ir plauko augimą, ir jo būklę.

Papila

Folikulo papila – tai jungiamojo audinio dalis pačioje plauko folikulo apačioje. Į papilą atiteka kraujagyslės, atnešančios pagrindines maistines medžiagas bei deguonį, būtiną plaukui augti.

Augimo matrica

Matrica, dar vadinama gemaline matrica, išsidėsčiusi šalia papilos. Tai vieta, kur vyksta aktyvus ląstelių dalijimasis ir gimsta nauji plauko pluošteliai, kai iškritusieji pakeičiami naujais.

Plauko svogūnėlis

Žemutinėje folikulo dalyje glūdi svogūnėlis – apvali, sustorėjusi struktūra, gaubianti ir papilą, ir matricą. Ji laikoma gyvąja plauko dalimi, nes čia aktyviausiai vyksta ląstelių dalijimosi procesai. Įdomu tai, kad virš odos matomi plaukai jau yra negyvi. Svogūnėlį maitina smulkios kraujagyslės, o jo viduje esančios kamieninės ląstelės gali dalintis itin greitai – vos per 23–72 valandas. Hormonai, veikiantys svogūnėlyje, lemia plaukų pokyčius įvairiais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, lytinio brendimo ar nėštumo metu.

Plaukų bulžė

Folikulo viduryje, dar vadinamoje sąsmaukoje, yra ypatinga vieta – bulžė. Būtent čia susitelkusios kamieninės ląstelės, kurių dėka ne tik atsinaujina patys folikulai, bet ir sebumą gaminantys riebalų liaukos bei viršutinis odos sluoksnis.

Bulžė yra ir taškas, prie kurio prisitvirtina mažas raumenų skaidulų pluoštelis – arrector pili raumuo. Kai jis susitraukia, oda pasišiaušia ir pasidengia „žąsies oda“: taip plaukai pakyla ant paviršiaus.

Plaukų augimo ciklas

Kiekvieno žmogaus plaukai auga skirtingu greičiu, tačiau vidutiniškai per mėnesį priauga apie 1,25 cm, arba maždaug 15 cm per metus. Plaukų gyvenimas vyksta trimis etapais: augimo, regresijos ir ramybės fazėse.

• Augimo (anageno) fazė

  Ši fazė – intensyvaus plaukų augimo laikotarpis, kuris galvos plaukams gali trukti net iki šešerių metų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, antakių plaukai šiame etape išbūna vos apie 70 dienų. Šiuo metu susiformuoja tiek stori, tamsūs, tiek trumpi, beveik bespalviai plaukeliai: pastarieji, veikiant hormonams, virsta ilgais ir stipriais plaukais, dažniausiai paauglystės laikotarpiu.

• Regresijos (katageno) fazė

  Trumpalaikė, kelių savaičių trukmės fazė, kai plauko augimas sulėtėja, o folikulas ima trauktis. Šiuo metu plaukas ruošiasi pereiti į poilsio būseną.

• Ramybės (telogeno) fazė

  Tai etapas, kai plaukas nebeauga ir po kelių mėnesių atsiskiria nuo folikulo. Naujo plauko augimas stumia senąjį lauk iš folikulo, todėl jis natūraliai iškrenta. Priešingai nei dažnai manoma, didžioji dalis žmonių kasdien netenka 50–100 plaukų, tačiau esant stresui plaukų netekimas gali pastebimai padažnėti, nes daugiau folikulų įsijungia į poilsio fazę.

Naujų plaukų atsiradimas ir natūralus senųjų iškritimas – nuolat besikartojantis procesas. Bet kokie reikšmingi šios pusiausvyros sutrikimai gali nulemti įvairias plaukų problemas ar net slinkimą.