Riešo skausmo priežastys ir gydymas

Skausmas riešo srityje – daugelio mūsų kasdienybės dalis, ypač jei daug dirbame kompiuteriu, sportuojame ar atliekame daug pasikartojančių judesių. Nors kai kurias priežastis galima pašalinti po poilsio, kitos reikalauja rimtesnio gydymo ar net chirurginės intervencijos. Svarbu suprasti, kas dažniausiai sukelia riešo skausmą, kaip jis pasireiškia, kaip sau padėti ir kada būtina kreiptis pas specialistus.

Dažniausios riešo skausmo priežastys

Riešą sudaro sudėtingas kaulų, raumenų, raiščių ir sausgyslių tinklas, todėl pažeisti galima įvairius audinius. Dažniausios problemos apima tempimus, sausgyslių uždegimus, artritą, lūžius, taip pat riešo kanalo sindromą.

• Raiščių patempimas: Atsiranda, kai riešo raiščiai pertempiami, pavyzdžiui, krintant ir laikantis už rankos. Skausmas dažniausiai sustiprėja judinant, gali atsirasti sutinimas, mėlynės ar dilgčiojimas.
• Sausgyslių uždegimas (tendinitas): Dažnai kyla dėl kasdienių, pasikartojančių judesių, tokių kaip rašymas ar darbas kompiuteriu. Būdingi simptomai – maudimas, silpnumas, kartais nestiprus tinimas ar šiluma.
• Raumenų ar sausgyslių patempimas: Įvyksta, kai riešo raumenys perkraunami ar pertempiami sportuojant ar nesėkmingai kritus. Dažniausiai jaučiamas skausmas, tinimas, judėjimo sunkumas, kraujosruvos.
• Riešo sąnario uždegimas (tenosinovitas): Uždegimas pažeidžia sąnario sausgyslių dangalą. Simptomai gali būti skausmas, sunkumas judant, paraudimas, tinimas. Kartais skausmas ypač stiprus ties nykščio pagrindu.
• Riešo kanalo sindromas: Ši būklė išsivysto dėl ilgalaikio pasikartojančio riešo naudojimo. Suspaustas nervas sukelia skausmą, dažnu atveju pasunkėja naktį, gali atsirasti nutirpimas ar dilgčiojimas plaštakos ar pirštų srityje.
• Lūžiai: Dažnai nulūžta laivinukas – kaulas nykščio pusėje. Lūžiai pasireiškia aštriu skausmu, stipriu tinimu, jautrumu ar sunkumu suimti daiktus.
• Artritas: Riešą gali pažeisti tiek reumatoidinis artritas, tiek rečiau pasitaikantis degeneracinis (dėl dėvėjimosi) ar podagra, kai sąnaryje susikaupia kristalų.
• Bursitas: Uždegus sąnario tepaliniams maišeliams, vargina maudimas, išsipūtimas, paraudimas ar karštis ties skaudama vieta.
• Infekcija: Žaizda, įsibrovus bakterijoms, gali sukelti tinimą, sunkų skausmą, spalvos pokyčius, pūlinius ar net temperatūros padidėjimą, bendrą silpnumą.

Rečiau pasitaikančios priežastys

• Gerybinės cistos (lydimos riešo tinimu ar maudimu), dažniausiai aptinkamos riešo viršutinėje dalyje.
• Nervo suspaudimas alkūnės srityje (ulnarinis neuropatija) kelia jutimo sutrikimus (tirpimą) mažylio ir bevardžio piršto srityje.
• Kietas gumbas – „krūminė jungtis“, susijusi su vietiniu sąnario susidėvėjimu.
• Riebaliniai gerybiniai navikai, odos cistos, podagros sukietėjimai ar reumatoidinio artrito mazgai.

Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju?

Dėl paprasto tempimo ar patempimo dažniausiai galima padėti sau namuose, tačiau yra požymių, kurie rodo, jog delsimas gali būti pavojingas. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:

• Skausmas nepraeina per kelias dienas arba stiprėja
• Nepavyksta pilnai ištiesinti ar sulenkti riešo
• Nesugebate paimti ar išlaikyti daiktų
• Skausmas vargina naktį arba ramybės metu
• Pastebima deformacija ar stiprus tinimas
• Atsiranda karščiavimas, stiprus paraudimas, šiluma apie riešą
• Nutrūksta rankos ar pirštų jutimai

Jei po traumos riešo negalite pajudinti, juntate labai stiprų skausmą, pastebite deformaciją ar pamėlusį pirštą ar ranką – kreipkitės skubiai.

Kaip nustatoma riešo skausmo priežastis?

Riešo sąnarys yra sudėtingas – jame daug smulkių struktūrų, kurios gali būti pažeistos. Gydytojas pirmiausia apklaus apie atsiradusį skausmą – ar trauma įvyko staiga, ar skausmas išsivystė palaipsniui, kada simptomai sustiprėja, kokie judesiai sukelia diskomfortą.

Apžiūros metu bus ieškoma mėlynių, tinimo, odos spalvos pokyčių ar raumenų silpnumo. Palpuojant tikrinamas jautrumas, deformacijos, judesių amplitudė. Dažnai atliekami neurologiniai testai, įvertinamas jutimas ir raumenų stiprumas.

Tyrimų gali prireikti daugiau – pirmas dažniausiai taikomas tyrimas yra rentgenograma, vertinanti lūžius ir artrito požymius. Jei to nepakanka, gali būti paskirtas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimas, kuris padeda aptikti minkštųjų audinių pažeidimus ar lūžius, kurie nematomi rentgenogramoje. Kartais gali prireikti biopsijos, jei aptinkamas neaiškios kilmės gumbas.

Riešo skausmo gydymo būdai

Ką tik patirtoms nedidelėms traumoms ar uždegimams (tempimai, sausgyslių uždegimai) dažniausiai padeda paprastos priemonės:

• Poilsis: Leiskite sąnariui pailsėti ir sumažėti uždegimui, tačiau vengti ilgo nejudėjimo – daugiau nei 48 val. nekeliant rankos, didėja sustingimo rizika.
• Ledas: Užtepkite vėsų kompresą kas 3–4 val. po 20 minučių – pirmas dvi dienas. Nelaikykite ilgiau, kad nepažeistumėte audinių.
• Kompresija: Naudokite elastinius tvarsčius nuo pirštų pagrindo iki alkūnės, tvirtai, bet nesuspausdami kraujotakos.
• Imobilizacija: Esant rimtesniam pažeidimui, praverčia įtvarai ar specialūs įmobilizuojantys tvarsčiai. Lūžio atveju reikalingas gipsas.

Skausmui ir uždegimui malšinti dažnai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, o sunkesniais atvejais – steroidinės injekcijos. Fizinė terapija padeda atkurti judesių amplitudę, stiprina raumenis bei apsaugo nuo pasikartojimo. Kai kada (pvz., esant sunkesniems lūžiams, didelėms cistoms, nervo užspaudimui) gydymas neapsieina be chirurginės pagalbos.

Kaip sumažinti riešo traumų riziką?

Siekiant išvengti riešo sužalojimų, verta pasirūpinti apsauga aktyviai sportuojant. Naudokite specialius riešo įtvarus ar apsaugas riedučių, ledo ritulio, snieglenčių ar gimnastikos treniruočių metu. Slidinėjant rinkitės lazdas su patogiomis rankenomis ir nenaudokite standžių riešo dirželių.

Darbui ar laisvalaikio veiklai, kai dažnai kartojami tie patys judesiai, svarbu reguliariai daryti pertraukas, naudoti ergonomiškus darbo įrankius ir dažnai mankštinti rankas bei riešus. Dirbant kompiuteriu riešas turėtų būti tiesus, lygiagrečiai klaviatūrai. Ergonominiai kilimėliai ar atramos padės išlaikyti taisyklingą padėtį.

Stiprinti riešo sąnarį po traumos gali padėti kineziterapijos pratimai. Visiškai atgavus judesių laisvę bei jėgą sumažės pakartotinės traumos tikimybė. Prieš grįžtant į darbus ar sportą įsitikinkite, kad judrus ir stiprus riešas.

Santrauka

Riešo skausmo priežastys gali būti įvairios – nuo paprastų patempimų iki rimtų lūžių ar ilgalaikių uždegimų. Norint veiksmingai gydyti, būtinas tikslios diagnozės nustatymas. Daugeliu atvejų padeda poilsis, ledas, tvarsčiai, vaistai nuo uždegimo, kineziterapija ar, jei reikia, operacija. Būkite dėmesingi savo signalams ir pasirūpinkite išankstine profilaktika – ji padės ilgai išlaikyti rankas sveikas ir stiprias.