Seksualiniai santykiai slaugos namuose dažnėja

Slauga ir globa teikiančiose įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių intymus gyvenimas vis dar laikomas tabu tema. Vis dėlto, ši realybė egzistuoja dažniau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Intymus gyvenimas senyvame amžiuje – aktuali, bet nutylima tema

Tyrimai rodo, kad net apie 40 % žmonių, kuriems nuo 65 iki 80 metų, yra lytiškai aktyvūs. Akivaizdu, kad amžius nėra kliūtis intymumui, nors visuomenėje vis dar gajos nuostatos, esą senstant lytiniai santykiai praranda prasmę.

Dementija ir slaugos įstaigose gyvenančių žmonių teisės

Situacija tampa sudėtingesnė tuomet, kai kalbame apie vyresnius žmones, gyvenančius ilgalaikės priežiūros įstaigose ir turinčius demencijos diagnozę. Personalui tenka suderinti du svarbius dalykus: užtikrinti gyventojų saugumą bei pagarbą jų teisėms ir tuo pačiu saugoti pažeidžiamiausius asmenis. Dažnai darbuotojai susiduria su iššūkiu – kaip elgtis, jei neaišku, ar žmogus su demencija geba sutikti su intymiais santykiais arba artimu fiziniu kontaktu. Esama požiūrio, kad vyresnių žmonių seksualumas gali būti ignoruojamas arba net laikomas nepageidaujamu, o šiai temai skirtas teisinis reguliavimas dažnai nėra aiškus.

Slaugos namai – saugi aplinka artumui

Moderniose slaugos įstaigose vis dažniau atsiranda supratimo, kad gyventojų teisė į privatų gyvenimą apima ir jų asmeninę, intymią pusę. Kai kurie slaugos namai jau taiko politiką, pagal kurią intymių santykių norintys gyventojai turi galimybę būti kartu privačioje erdvėje, net jeigu iš pradžių gyvena atskiruose kambariuose. Tokios įstaigos remiasi nuostata, kad gyventojų kasdienybė turėtų kuo labiau priminti įprastus namus – o tai reiškia, kad net ir būnant slaugos namuose, leidžiama gyventi taip, kaip norėtųsi savame būste.

Artimi santykiai – neatsiejama gyvenimo dalis

Mokslininkai pastebi, kad net tuomet, kai vienas sutuoktinis apsigyvena slaugos įstaigoje, santykiai tarp partnerių dažnai išlieka labai šilti ir artimi. Priešingai paplitusiai nuomonei, meilė, draugystė ir ryšys dėl atskirų gyvenamųjų vietų, nesibaigia.

• Slaugos įstaigoms rekomenduojama skirti ramių, privačių erdvių gyventojų susitikimams.
• Diegti privatumo politiką bei raštiškai apibrėžti tvarką, kaip elgtis intymių situacijų metu.
• Organizuoti darbuotojų mokymus, kad šie geriau suprastų ir gerbtų senjorų poreikius.
• Užtikrinti, kad pažeidžiamiausi asmenys būtų apsaugoti nuo galimų grėsmių.

Požiūris keičiasi – senjorų vienatvė nėra neišvengiama

Pastaraisiais metais visuomenė keičiasi – ilgėjanti gyvenimo trukmė, sveikesnis gyvenimo būdas ir liberalesnės pažiūros tiesiogiai paveikė vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į intymumą. Vis daugiau senjorų nebenori susitaikyti su vienatve ar atsisakyti artumo bei romantinių santykių. Taip pat plačiai prieinamos pripažintos pagalbos priemonės, padedančios spręsti seksualinius sunkumus, suteikia žmonėms galimybę džiaugtis aktyvesniu gyvenimu net ir sulaukus garbaus amžiaus.

Įstaigose, siekiant užtikrinti sąmoningą palaikymą, vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų mokymo programos apie asmens laisvę, intymumą ir teisę į savarankiškus sprendimus – ypač jeigu asmuo serga demencija ar turi kitokių sveikatos sutrikimų. Toks visapusiškas požiūris suteikia galimybę pusiausvyrai tarp rūpinimosi žmogaus poreikiais ir jo teisių apsaugos.

Personalo požiūris – pokyčiai būtini

Vis dar pasitaiko atvejų, kai vyresni žmonės laikomi bejėgiais arba infantilizuojami ir jų elgesys griežtai kontroliuojamas, bijant teisinių ar medicininių pasekmių. Tam, kad pagaliau būtų atsižvelgta į visaverčio gyvenimo siekį, reikia didesnio supratimo ir empatijos – to tiek darbuotojams, tiek institucijoms mokytis verta.

Balansuojant tarp gyventojų poreikių, asmeninės laisvės ir saugumo, svarbiausia – išsaugoti pagarbą žmogui ir jo orumui. Tik taip slaugos namai gali tapti aplinka, kurioje senatvė neatsiejama nuo pilnaverčio, kupino šilumos ir artumo gyvenimo.