Kas yra širdies ligos?

Širdies ligos – tai bendrinis terminas, apimantis įvairius širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Kartais šios ligos nustatomos dar vaikystėje, kai kurios įgyjamos vėliau dėl netinkamos gyvensenos, pavyzdžiui, sergant išemine širdies liga.

Širdies ligų tipai

Širdies ligos apima daugybę skirtingų sutrikimų. Vienos iš jų susiformuoja jau prieš gimimą ir vadinamos įgimtomis širdies ydų formomis. Dažniausiai pasitaiko išeminė širdies liga: esant šiai būklei, susiaurėja ar užanka širdies kraujagyslės dėl susikaupusių apnašų. Širdies infarktas yra rimtas komplikacijų pavyzdys – jo metu raumenys negauna pakankamai kraujo ir žūsta. Širdies nepakankamumas reiškia, kad širdis nebesugeba tinkamai varinėti kraujo, tačiau dar visiškai nesustoja.

• Širdies ritmo sutrikimai pasireiškia per greitu, per lėtu ar nereguliariu širdies plakimu.
• Vožtuvų susiaurėjimas (stenozė) gali sukelti kraujo tekėjimo problemų, kai dalis kraujo grįžta atgal dėl neužsiveriančių vožtuvų.

Reikėtų pažymėti, kad širdies nepakankamumas yra tik viena iš širdies ligų rūšių – visi šie sutrikimai priklauso plačiai širdies ligų grupei.

Kaip pasireiškia širdies ligos?

Kiekviena širdies liga gali turėti skirtingus simptomus, o kai kurie žmonės ilgą laiką jokių požymių nejaučia. Dažnai ankstyvi širdies ligos ženklai išaiškėja tik tuomet, kai ima kilti rimtos komplikacijos.

• Diskomfortas ar spaudimas krūtinėje
• Skausmas nugaroje, kakle arba viršutinėje kūno dalyje
• Rėmuo, virškinimo sutrikimai
• Pykinimas, vėmimas
• Galvos svaigimas
• Dusulys ar greitas nuovargis
• Kojų, čiurnų, pilvo ar kaklo venų tinimas
• Širdies „permušimai“ (palpitacijos)
• Alpimas

Kai kuriems simptomai gali pasireikšti neįprastai – pavyzdžiui, moterys iki 65 metų dažniau skundžiasi ne krūtinės skausmu, o kitais nemalonumais. Dažnai ankstyvieji ženklai, pavyzdžiui, dusulys ar spaudimas, juntami mėnesių mėnesiais iki rimtesnių įvykių.

Ankstyvieji pavojaus signalai

• Veržimas ar sunkumas krūtinėje
• Diskomfortas vienoje ar abiejose rankose, nugaroje, kakle ar žandikaulyje
• Prakaitavimas, šaltas prakaitas
• Pykinimas ar silpnumas
• Dusulys, sunku įkvėpti

Širdies nepakankamumo atveju dažnai pasireiškia nuolatinis dusulys, užsitęsęs kosulys ar švokštimas, tinimai, nuovargis, sumažėjęs apetitas, pakitęs mąstymas arba širdies dažnio pokyčiai.

Kodėl atsiranda širdies ligos?

Skirtingas širdies ligas lemia įvairios priežastys. Kai kurie žmonės turi įgimtų širdies raumens ar kraujagyslių trūkumų, kurie išryškėja jau kūdikystėje. Dažniausia įgyta priežastis – kraujagyslių susiaurėjimas, atsirandantis dėl apnašų kaupimosi ant jų sienelių (aterosklerozė). Šis procesas gali išsivystyti palaipsniui ilgus metus, kol kraujotaka tampa nepakankama.

Kiti atvejai susiję su kraujagyslių funkcijos sutrikimu, kai jos nespėja reaguoti į padidėjusį deguonies poreikį fizinio krūvio metu arba dėl spazmų staiga siaurėja.

Rizikos veiksniai

• Amžius
• Šeimos istorija bei paveldimumas
• Rūkymas ar nuolatinis cigarečių dūmų poveikis
• Fizinio aktyvumo stoka
• Nereguliarus arba trumpas miegas
• Stresas
• Nesubalansuota, riebalų ir cukraus gausi mityba
• Užteršta aplinka ar darbo sąlygos

Didelę įtaką turi ir kitos ligos: aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis bei trigliceridai, diabetas, inkstų ligos, autoimuniniai uždegimai, nutukimas, psichologiniai sutrikimai ar metabolinis sindromas.

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Tinkami pokyčiai kasdienėje rutinoje gali ženkliai sumažinti širdies ligų tikimybę. Svarbiausi žingsniai:

• Rinktis įvairiapusę, daržovėmis ir vaisiais turtingą mitybą, vengti riebios, sūrios, cukringos ir stipriai perdirbtos produkcijos, riboti alkoholį
• Reguliariai judėti – bent 150 minučių vidutinio ar lengvo fizinio aktyvumo per savaitę
• Mesti rūkyti – tabako dūmai stipriai didina riziką
• Kruopščiai sekti savo svorį
• Laikytis nuolatinio miego režimo, stengtis miegoti 7–8 valandas per naktį
• Valdyti ligas, kurios didina širdies ligų riziką, ir laikytis gydytojo rekomendacijų

Kaip nustatomos širdies ligos?

Norint nustatyti širdies ligą, renkami duomenys apie jūsų sveikatą, įvertinami simptomai, paveldimumas ir kiti rizikos veiksniai. Paprastai atliekami keli tyrimai:

• Kraujo tyrimai (tikrinami cholesterolio, gliukozės ir trigliceridų kiekiai, ieškoma uždegimo požymių arba kitų rizikos žymenų)
• Vaizdiniai tyrimai: echokardiograma, širdies elektrokardiograma, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija, kalcio kiekio nustatymas arterijose arba koronarografija
• Krūvio testas – stebima, kaip širdis funkcionuoja fizinės apkrovos metu
• Krūvio echoskopija – širdies raumens veiklos vertinimas aktyviai sportuojant

Širdies ligų gydymas

Gydymas priklauso nuo konkrečios ligos rūšies ir sunkumo. Dažniausiai taikomos šios priemonės:

• Gyvensenos pokyčiai: sveikesnė mityba, daugiau judėjimo, rūkalų atsisakymas, kokybiškas miegas, streso valdymas
• Vaistai – jie gali būti skirti kraujo spaudimui mažinti, cholesterolio kiekiui reguliuoti, širdies ritmui stabilizuoti ar diabeto kontrolei.

Vaistų grupės dažniausiai apima:

• AKF inhibitorius – skiriama spaudimui ir širdies nepakankamumui gydyti
• Beta adrenoblokatorius – mažina kraujospūdį, stabilizuoja širdies ritmą ir padeda po infarkto
• Vaistus cukriniam diabetui gydyti (kai kartu sergama ir diabetu)
• Nitratus – plečia kraujagysles ir gerina kraujotaką
• Statinus ir kitus cholesterolio kiekį mažinančius preparatus
• Preparatus trigliceridams reguliuoti

Kai kurios alternatyvios praktikos, pavyzdžiui, maisto papildai, joga ar meditacija, taip pat naudojamos kartu su tradiciniu gydymu, tačiau svarbu visas priemones derinti su gydytoju.

Chirurginis gydymas

• Koronarinės angioplastikos (arba perkutaninės intervencijos) metu į siaurą kraujagyslės vietą įstatomas stentas, kuris palaiko atvirą kraujotaką.
• Koronarinio šuntavimo operacijos metu kraujotaka nukreipiama aplenkiant užsikimšusias kraujagysles, naudojant kitų kūno vietų sveikus kraujagyslių fragmentus.
• Esant sunkioms būklėms, gali būti atliekamos intervencijos lazeriu, kurios leidžia pagerinti kraujo judėjimą širdies raumenyje.

Gyvenimas su širdies liga

Kasdienis gyvenimas, kai diagnozuota širdies liga, reikalauja nuoseklių pokyčių: laikytis gydymo, rūpintis mityba, reguliariai judėti ir lankytis pas gydytoją. Labai svarbu rūpintis tiek emocine, tiek fizine sveikata.

• Bendraukite su gydytoju dėl visų pokyčių, kurie jums kelia rūpesčių ar trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą.
• Draugų ir šeimos palaikymas padeda lengviau susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
• Psichologo ar psichoterapeuto pagalba gali palengvinti stresą ir išmokyti spręsti sunkumus.
• Pildykite savo sveikatos dienoraštį, sekite pojūčius ir simptomus – ši informacija naudinga per vizitus pas gydytoją.
• Palaikymo ieškokite bendruomenėse ar informaciniuose šaltiniuose – dalijimasis patirtimi ir žiniomis dažnai labai padeda.

Prognozė ir perspektyvos

Kartotiniai širdies priepuoliai gali būti ypač pavojingi – didesnė dalis žmonių, patyrusių antrą infarktą per trumpą laiką, patiria rimtų komplikacijų. Visgi, atsakingai valdant rizikos veiksnius, pakeitus įpročius ir vartojant paskirtus vaistus, galima iš esmės sumažinti naujų širdies įvykių ar komplikacijų tikimybę.