Suvokti sąmonės sumišimo epizodus arba miego apsvaigimą

Pasitaiko atvejų, kai žmogus iš miego staiga atsibunda, tačiau atrodo sutrikęs, tarsi nesuprastų, kur yra ar kas vyksta aplinkui. Tokie momentai vadinami sąmonės sumaišties prabudimais. Jie dažniau pasitaiko vaikams, tačiau kartais pasitaiko ir suaugusiesiems.

Galimi prabudimų su dezorientacija sukėlėjai

Sumaišties prabudimai dažniausiai įvyksta pereinant iš gilaus miego (trečiosios miego stadijos) į lengvesnę miego ar pusiau prabudimo būseną. Tam tikrais atvejais skirtingos smegenų zonos tuo pačiu metu „miego“ būsenos nenutraukia vienodai greitai – viena dalis jau prabudo, o kita lieka „užmigusi”.

Yra keletas veiksnių, galinčių sukelti tokius prabudimus:

• Ilgalaikis nuovargis arba praeityje trūkęs miegas
• Narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimas
• Didelis alkoholio kiekis prieš miegą
• Tam tikri medikamentai, ypač psichikos sutrikimams gydyti
• Su miego ciklu susijusios ligos, tokios kaip narkolepsija ar miego apnėja
• Periodiniai judesiai miego metu, ypač susiję su neramių kojų sindromu

Rizikos veiksniai

Yra žmonių grupės, kurioms tokie sutrikimai būdingi dažniau. Pavyzdžiui, asmenys, kurių šeimos nariai ar artimieji yra patyrę sumaišties prabudimus, didesnę riziką patiria dirbantieji naktinėmis arba besikeičiančiomis pamainomis, taip pat tie, kuriems diagnozuoti kiti miego sutrikimai.

• Reguliarus miego trūkumas
• Alkoholio vartojimas vakare
• Pernelyg didelis stresas
• Nuolatinė įtampa ar nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar bipolinis sutrikimas

Itin dažnai šių prabudimų patiria vaikai iki 5 metų amžiaus. Vaikų tarpe tokie epizodai pasitaiko kur kas dažniau nei suaugusiųjų – manoma, kad gali pasireikšti net penktadaliui mažylių, kai suaugusiems toks sutrikimas būdingas vos keliems procentams.

Kaip pasireiškia sumaišties prabudimai

Kai vyksta toks prabudimas, žmogus gali atsisėsti lovoje, neatsiliepti į kreipinius vardu, atrodyti „žiūrintis kiaurai“ arba kalbėti neaiškiai, nerišliai. Suaugusieji šiuo metu gali tapti irzlesni ar atrodyti priešiški, tačiau patys šių įvykių kitą dieną dažniausiai neprisimena.

Epizodai paprastai trunka ne ilgiau kaip kelias minutes. Dažnai žmogus atrodo tarsi apsvaigęs – ne veltui šis sutrikimas dar vadinamas „miego girtumu“.

Kaip nustatomas diagnozė

Sumaišties prabudimų dažniausiai pats žmogus nepastebi – apie tokius epizodus sužinoma iš artimųjų ar aplinkinių, pastebėjusių keistą elgesį naktį ar rytais. Jei šeimos nariai nuolat praneša, kad prabudęs atrodote sutrikęs, priešiškas ar neatpažįstate aplinkos, verta pasitarti su miego specialistu.

Diagnozės nustatymui dažnai prašoma kelias savaites pildyti miego dienoraštį, o kartais – atlikti miego tyrimą laboratorijoje, kuriame stebimi kvėpavimo, galūnių judesiai ir kiti fiziologiniai rodikliai.

Gydymo galimybės

Kai sumaišties prabudimai susiję su kitais miego sutrikimais, pirmiausia rekomenduojama gydyti būtent juos. Taip pat naudinga peržiūrėti savo dienos režimą, susirūpinti pakankamu poilsiu ir mažinti alkoholio vartojimą prieš miegą.

Kartais padeda ir keletas paprastų įpročių:

• Reguliarūs miego ir kėlimosi laikai
• Miego aplinkos gerinimas (tamsa, tyla, patogi lova)
• Streso mažinimo būdai

Sunkesniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti trumpalaikį gydymą tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, migdomaisiais ar antidepresantais, tačiau ši praktika taikoma tik individualiai įvertinus situaciją.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei sumaišties prabudimai kartojasi dažnai, sukelia sunkumų šeimoje ar darbe, verta kuo greičiau pasitarti su miego gydytoju. Specialistas padės išsiaiškinti priežastis bei pasiūlys būdų sumažinti epizodų dažnį ar juos visai pašalinti.