Tyrimas atskleidė: sulaukus 40-ies, išsimiegoti sunkiausia

Kiek ir kokią kokybę miegate, kinta viso gyvenimo metu. Nauji tyrimai rodo, kad daugiausia neišmiegotų valandų žmogus sukaupia apie 40-us gyvenimo metus, o vėliau – pamažu vėl pradeda ilsėtis ilgiau.

Miego trukmė trumpėja, kokybė taip pat blogėja

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad miego trukmė bėgant metams trumpėja ir pasiekia žemiausią tašką apie 40-uosius metus. Po šio amžiaus miego laikas kai kam vėl pailgėja, tačiau šiuo laikotarpiu dažniausiai suprastėja miego kokybė. Trumpiau tariant, su amžiumi užmigti tampa sunkiau, o prabudimai naktį – vis dažnesni.

Specialistai teigia, kad tam įtakos turi tiek biologiniai pokyčiai, tiek gyvenimo būdas. Ir nors jų metu praleidžiamas laikas lovoje gali išaugti, tai dar nereiškia, kad šis laikas išnaudojamas kokybiškam miegui.

Kaip matuojamas miego efektyvumas

Tyrimo dalyvių, kurių amžius buvo nuo 6 metų ir vyresni, miego trukmę ir kokybę fiksavo ant riešo tvirtinami prietaisai – akcelerometrai. Analizuoti 2011–2014 metais surinkti duomenys: ne tik kiek laiko žmonės miegojo, bet ir kada ėjo miegoti, kaip keitėsi jų poilsis savaitės ir savaitgalių metu ir koks buvo miego efektyvumas.

Miego efektyvumas – tai rodiklis, parodantis, kiek laiko žmogus iš tiesų pramiega iš tam skirtos laiko atkarpos. Pavyzdžiui, jei žmogus ilgai vartosi prieš užmigdamas ar dažnai prabunda naktį – jo miego efektyvumas sumažėja.

Viena tiesa: kiekis dar nereiškia kokybės

Pastebėta, kad su amžiumi dėl darbo ar šeimos įsipareigojimų žmonės linkę mažiau miegoti, bet jų miegas gali būti gilesnis ir kokybiškesnis. Priešingai, vyresni asmenys gali leisti daugiau laiko lovoje, tačiau sunkiau paniria į gilų miegą ir dažniau prabunda.

• Jauni žmonės, ypač dvidešimtmečiai, linkę miegoti vėliausiai.
• Vaikai ir dirbantys suaugusieji turi didžiausius skirtumus tarp savaitės darbo dienų ir savaitgalių miego režimo.

Nors vėlesniame amžiuje žmonėms sumažėja kasdienių rūpesčių ar įsipareigojimų, daugiau laiko praleidžiama lovoje, bet užmigti ima darytis sunkiau. Tai lemia, kad ilgėja budrumo laikotarpiai, o kokybiško miego valandos sumažėja.

Kaip suprasti, ar jūsų miegas tikrai geras?

Nors kartais galime visą naktį praleisti lovoje, miego kokybei įtakos turi ne tik valandų skaičius. Tyrėjai pabrėžia – svarbiausia ne kiek miegate, o kaip jaučiatės dieną. Gebėjimas susikaupti darbe, saugiai vairuoti ar palaikyti gerus santykius su aplinkiniais – tikrieji gero miego požymiai.

Kiekvienas žmogus – individualus, todėl vieniems užtenka mažiau poilsio, o kitiems reikalingas ilgesnis miegas. Pagrindinis kriterijus – jūsų savijauta ir dienos našumas. Jeigu net ir neišsimiegoję jaučiatės žvaliai, nerimauti dažniausiai neverta. Tai, kaip pailsėsite naktį, labiausiai paaiškėja iš to, kaip sekasi tvarkytis su dienos rutina.