Ūminis respiracinio distreso sindromas (ARDS): apibrėžimas, simptomai ir gydymas

Diagnozuojant šią ligą, gydytojas pirmiausia atidžiai įvertins Jūsų sveikatos istoriją, atliks fizinę apžiūrą bei atkreips dėmesį į kvėpavimą ir širdies veiklą. Be to, ieškoma išorinių požymių, kurie gali rodyti skysčių kaupimąsi organizme ar pamėlusias lūpas bei odą.

Diagnozės nustatymo žingsniai

Norint tiksliau nustatyti diagnozę, dažnai atliekama keletas pagrindinių tyrimų:

• Vaizdiniai tyrimai. Krūtinės ląstos rentgenograma paprastai yra vienas pirmųjų paskiriamų tyrimų. Gydytojas gali nurodyti ir kompiuterinę tomografiją, kad tiksliau pamatytų, kiek ir kur kaupiasi skysčiai plaučiuose.
• Kraujo tyrimai. Jie gali parodyti Jūsų organizmo deguonies kiekį bei atskleisti infekcijos arba mažakraujystės požymius.
• Širdies tyrimai. Vertinant širdies veiklą, galima atmesti tokias ligas kaip širdies nepakankamumas, kada širdis nesugeba tinkamai išstumti kraujo po visą kūną.

Gydymo tikslai ir pagrindiniai metodai

Pagrindinis gydymo tikslas – atkurti tinkamą deguonies kiekį kraujyje, kad visi organai būtų aprūpinti taip, kaip reikia. Dažnai pradedama nuo deguonies kaukės, o prireikus pereinama prie kvėpavimo vamzdelio ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato pagalbos. Taip pat skiriamas gydymas ligoms ar būklėms, kurios galėjo sukelti šią sutrikimą.

• Maistinės medžiagos ir vaistai gali būti tiesiogiai leidžiami į kraują.
• Vartojami vaistai, saugantys nuo kraujavimo bei krešulių susidarymo.
• Skiriamos medžiagos, padedančios išlikti ramiam ir jaustis patogiau.

Dauguma pacientų gydomi intensyvios terapijos skyriuje. Didelė dalis žmonių visiškai pasveiksta ir ateityje nebenukenčia dėl užsitęsusių sveikatos sutrikimų.

Galimos komplikacijos

Liga ir jos gydymas gali sukelti papildomų sveikatos problemų:

• Viena iš jų – plaučių dalies subliūkimas (atelektazė) ar oro susikaupimas tarp plaučių ir krūtinės sienelės (pneumotoraksas).
• Gali išsivystyti įvairių organų pažeidimai arba nepakankamumas.
• Kartais ligoniai patiria painiavą bei dezorientaciją.
• Didėja spaudimas plaučių arterijoje, jungiančioje širdį ir plaučius (plautinė hipertenzija).
• Plaučių audinyje gali formuotis randai (plaučių fibrozė).
• Kraujotakos sutrikimai dėl susiformavusių trombų.
• Neatmetama ir infekcijų rizika.

Atsigavimas ir prevencija

Po šio sutrikimo labai svarbu tausoti sveikatą – nerūkykite, venkite alkoholio. Gali būti, jog kurį laiką reikės kvėpavimo aparato pagalbos. Kadangi silpnumą patiria dauguma pacientų, dažnai rekomenduojama reabilitacija ar kineziterapija, siekiant atgauti jėgas.

Reguliarus skiepijimasis – nuo gripo, COVID, RSV virusų ir pneumokoko infekcijos – gerokai mažina riziką šiai ligai išsivystyti.

Ši būklė nėra lengva nei pačiam pacientui, nei jo artimiesiems. Psichologinis palaikymas ar pagalbos grupės gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei įveikti sunkumus sveikstant.