Žaidėjų sveikata: dažniausios online žaidimų „ligos“ ir kaip jų išvengti

Online žaidimai seniai tapo kasdienybe. Kelios valandos vakare, savaitgalio maratonai, naktiniai reidai su draugais. Tai smagu, bet kūnas skaičiuoja kiekvieną valandą ekrane, net jei žaidimas ir toliau „veža“.

Dažniausi skundai tie patys: perštinčios akys, tempianti nugara, suniokotas miegas ir nuolatinis nuovargis. Prie to prisideda energetiniai gėrimai, prasta kėdė ir visiškai pamestas laikas. Geros žinios tokios, kad daugumą šių problemų galima suvaldyti be didelių investicijų, tik pakeitus kelis įpročius.

Azartiniai žaidimai ir be pertraukos einančios sesijos

Ne visi online žaidimai vienodi pagal įtampą ir trukmę. Vienas dalykas yra keli greiti mačai, visai kas kita – kelių valandų sėdėjimas prie MMO, auto lenktynių ar strategijų. Azartiniai žaidimai dar labiau skatina „dar vieną raundą“ mentalitetą.

Dabar daugybė platformų siūlo pačius įvairiausius lošimo automatai (slots), kuriuose nereikia daug galvoti, tik spausti ir laukti rezultato. Būtent dėl to žaidėjas dažnai nepastebi, kaip praeina pora valandų, per kurias nei pakyla nuo kėdės, nei atitraukia akių. Organizmui jokio skirtumo, ar tai šaudyklė, ar slots – krūvis akims, nugarai ir nervų sistemai išlieka.

Jei tokios sesijos kartojasi kasdien, kūnas reaguoja labai aiškiai: galvos skausmai, stingęs sprandas, sunku užmigti po stipraus adrenalino. Čia prasideda „žaidėjų ligos“, kurios su pačiu žaidimu dažnai neturi nieko bendro, problema yra režimas.

Akys ir ekranas: ką galima sutvarkyti per savaitę

Akių nuovargis atsiranda ne tik dėl stiprios grafikos ar mažo monitoriaus. Dažniausiai kaltas atstumas, apšvietimas ir tai, kad žaidėjas pamiršta mirksėti. Po kelių valandų žaidimo raidės naršyklėje jau plaukioja, o žiūrėti į telefoną tampa sunku.

Kad akys dirbtų normaliau, svarbūs keli konkretūs įpročiai:

• Ekranas turi būti akių lygyje, ne žemiau ant stalo.
• Žaidžiant kambarys negali būti visiškai tamsus.
• Kas 20 minučių verta bent trumpai pažiūrėti į tolį.

Tai skamba banalokai, bet veikia greitai. Po savaitės disciplinuoto mirktelėjimo ir trumpų pauzių daug kas pajunta, kad galvos skausmai sumažėjo vien dėl to, kad akys nebedirba „raudonoje zonoje“. Žaidimo kokybė dėl to nenukenčia, tik sumažėja poreikis numušinėti skausmą tabletėmis.

Stuburas, kėdė ir laikysena

Nugaros skausmas dažnai prasideda tyliai. Iš pradžių po ilgesnės sesijos maudžia juosmenį, vėliau skausmas ateina ir į kasdienį gyvenimą – tarkime, šluojant grindis ar keliant pirkinius. Dažniausia priežastis yra nuolatinis sėdėjimas susikūprinus, ant virtuvinės kėdės ar sofos krašto.

Taisyklingai žaidimo vietai nereikia brangiausios „gaming“ kėdės. Svarbiausia, kad keliai būtų maždaug 90 laipsnių kampu, pėdos remtųsi į grindis, o nugara nepakibtų ore. Monitorių verta prisitraukti arčiau, kad nereikėtų lenkti galvos pirmyn.

Skausmo riziką stipriai mažina trumpi atsistojimai kas 30–40 minučių. Tai panašu į rekomendacijas, kurios taikomos darbuotojams planuojant arbo ir poilsio pertraukų grafikas. Maksimalus darbo laikas ir minimalus poilsis reglamentuojami ne šiaip sau – tie patys principai logiškai tinka ir žaidžiant. Jei darbe įstatymai saugo nuo perdegimo, namuose šią ribą turi sau brėžti pats žaidėjas.

Miegas, adrenalinas ir „dar vienas mapas“

Online žaidimai dažnai pereina į vėlų vakarą. Po kelių intensyvių kovų ar statymų smegenys pilnos informacijos, kortizolis ir adrenalinas vis dar aukštai. Tada žaidėjas išjungia kompiuterį ir tikisi užmigti per 5 minutes. Dažniausiai nepavyksta.

Nuolat vėlinamas miegas gadina ritmą. Ryte sunku keltis, dieną gelbėja kava, vakare vėl atsiranda „energijos“, bet tai tik dar vienas ciklas, kurį palaiko stimuliantai ir įtampa, o ne tikras poilsis. Ilgainiui krenta dėmesio koncentracija ne tik žaidime, bet ir darbe ar studijose.

Paprasčiausia taisyklė – sustoti bent valanda prieš miegą. Per tą laiką kūnas grįžta į ramesnį režimą, sumažėja noras „pergalvoti“ pralaimėtus mačus. Keli vakarai su stabiliu grafiku duoda daugiau naudos nei bet koks energinis gėrimas.

Kasdieniai įpročiai, kurie saugo žaidėją

Žaidimo poveikis sveikatai daug labiau priklauso nuo įpročių nei nuo pačių žaidimų. Kiekvienas, kuris sėdi prie kompiuterio ilgiau, nei diktuoja darbo diena, turėtų turėti paprastą rutiną.

Į ją verta įtraukti kelis dalykus:

• Lengvus laikysenos gerinimo pratimus 5–10 minučių kasdien.
• Bent trumpą pasivaikščiojimą lauke be ausinių ir telefono.
• Paprastą tempimo programą kaklui ir pečiams po ilgesnės sesijos.

Tokios mini treniruotės nereikalauja sporto salės. Jos tinka ir paaugliui, ir biuro darbuotojui, kuris po darbo dar kelias valandas leidžia žaidimuose. Reguliariai atliekami pratimai mažina raumenų įtampą ir padeda stuburui išlikti gyvam, o ne „sustingusiam“ prie kėdės.

Galutinis tikslas nėra atsisakyti žaidimų. Tikslas – žaisti taip, kad po kelių metų nereikėtų gydyti sprando ar miego sutrikimų vien todėl, kad kažkada nebuvo laiko trumpai pertraukai.