Dirgliosios žarnos sindromas: simptomai ir gydymas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra dažnas virškinimo trakto sutrikimas. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu ir tuštinimosi dažniu. Šie simptomai tęsiasi daugiau nei tris mėnesius.

Gydant DŽS, pagrindinis tikslas – sumažinti simptomus. Tai padeda pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

DŽS dažniau serga jaunesniems žmonėms. Moterys dažniau nei vyrai susiduria su šiuo sindromu. Jis gali sukelti hemorojų dėl užkietėjimo.

Pacientai, sergantys sunkia DŽS forma, dažniau praleidžia darbo dienas. Jie gali praleisti iki tris kartus daugiau darbo dienų nei sveiki bendraamžiai.

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra sveikatos problema. Ji atsiranda, kai smegenys ir žarnynas nesutaria. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia jaunesniems, iki 30 metų, ir dažniau moterims.

Kaip atpažinti sindromą

Pagrindinis DŽS požymis yra pilvo skausmas. Jis kartu su tuštinimo problemomis. Jei šie simptomai trunka daugiau nei kartą per savaitę, tai gali būti DŽS.

Reikia atmeti kitas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Kam dažniausiai pasireiškia

Jaunos ir vidutinio amžiaus moterys dažniausiai serga DŽS. Trečdalis šių žmonių taip pat turi psichikos sveikatos problemų.

Sindromo paplitimas

Dirgliosios žarnos sindromas serga apie 5-10 proc. pasaulio gyventojų. Kai kurie šiuo sindromu sergančius nepastebi arba nepakanka jų gydymo.

Pagrindiniai simptomų požymiai

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) pasižymi plačiu simptomų spektru. Dažniausiai pacientai susiduria su pilvo skausmais, pilvo pūtimu ir tuštinimosi sutrikimais. Šie požymiai gali būti skirtingi kiekvienam.

Pilvo skausmas dažnai būna spazminis, aštrus ar maudžiantis. Jis dažnai mažėja, kai išsituštinama. Pacientai taip pat gali jaučia pykinimą, šleikštulį, raugėjimą ir rėmens simptomus.

Pacientai taip pat vargina dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas.

• Dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali būti įvairūs ir kisti – viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar jų kaita.
• Dažnai pacientai jaučia nepilno pasituštinimo jausmą.
• Simptomai gali atsirasti net keliskart per savaitę ir trukti iki 3 valandų.

Dirgliosios žarnos sindromas neigiamai veikia žmonių gyvenimo kokybę. Svarbu pradėti tinkamą gydymą ir kontroliuoti simptomus.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) sukelia daugybė priežasių. Genetiniai veiksniai yra svarbūs, nes liga dažnai pasireiškia šeimose, kurioje jau buvo diagnozuotas DŽS. Aplinkos sąlygos, kaip stresas, gyvenimo būdas ir mityba, taip pat veikia simptomų atsiradimą.

Genetiniai faktoriai

Genetiniai veiksniai padidina riziką susirgti dirgliąja žarna. Jei šeimoje yra diagnozuotas DŽS, kitų šeimos narių rizika taip pat auga.

Aplinkos įtaka

Stresas, netinkama mityba ir nesveikas gyvenimo būdas yra svarbūs DŽS rizikos faktoriai. Ilgalaikis emocinis stresas gali sutrikdyti žarnyno veiklą. Kitaip, kai kurie maisto produktai, kaip riebūs, gali paaštrinti simptomus.

Psichologiniai veiksniai

Psichologiniai veiksniai, kaip anksti patirtas stresas, nerimas, gali didelės įtakos DŽS. Šios būsenos padidina pojūtį skausmui ir pablogina simptomus.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) diagnostika yra daugiaetapė procedūra. Ji apima paciento ligos istorijos peržiūrą, fizinę apžiūrą ir įvairius tyrimus. Šių metodų tikslas – atmesti kitas galimus ligas ir patvirtinti DŽS diagnozę.

Pirmiausia gydytojas atidžiai įvertina paciento simptomus. Atsižvelgia į Romos diagnostinius kriterijus. Kartu atliekama fizinė apžiūra, siekiant nustatyti galimų kitų sveikatos sutrikimų požymius.

Toliau atliekami išmatų tyrimai. Jais siekiama išsiaiškinti, ar nėra uždegiminių žarnyno ligų ar kitų virškinimo sutrikimų požymių. Taip pat gali būti tikrinamas laktoferino ir kalprotektino kiekis – šie rodikliai padeda įvertinti žarnyno uždegimą.

Neretai siekiama atmesti ir tokias būkles kaip celiakija, Helicobacter pylori infekcija, uždegiminės žarnyno ligos ar smulkiųjų žarnų bakterinis persagstymas (SIBO). Šiems tikslams atliekami skirti tyrimai.

Jei nėra aiškių simptomų, kurie leistų įtarti piktybinę ligą, papildomų išsamių tyrimų gali ir nebūti. Tačiau esant aliarmo požymiams, tokiems kaip kraujavimas, svoriu mažėjimas ar skausmas, gali prireikti kolonoskopijos, vaizdinių tyrimų ar kitų procedūrų.

Apibendrinant, DŽS diagnostika yra kompleksinė. Tačiau itin svarbi užtikrinant tinkamą ligos gydymą ir šalinant kitas galimus sveikatos problemas.

Simptomus sunkinantys maisto produktai

Žmonės, kurie turi dirgliosios žarnos sindromą, dažnai pastebi, kad tam tikri maisto produktai pablogina jų simptomus. Aštrūs, riebalų ar cukraus prisotinti maisto produktai, taip pat gazuoti ir kofeino turintys gėrimai, gali sukelti negalavimus.

Kokie produktai skatina viduriavimą?

• Pieno produktai
• Kvietiniai produktai
• Citrusiniai vaisiai
• Pupelės
• Kopūstai

Maistas sukeliantis vidurių užkietėjimą

1. Rafinuoti angliavandeniai
2. Baltasis ryžis
3. Bananai
4. Šokoladas

Gydytojai rekomenduoja vesti maisto dienoraštį, kad geriau suprastum savo mitybos įpročius ir simptomus sunkinantį maisto produktus. Tai padės identifikuoti individualius jums problemiškus produktus ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.

Gydymo būdai ir metodai

Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) gydymas reikalauja kompleksinio požiūrio. Tai apima mitybos korekciją, streso valdymą ir medikamentinį gydymą. Šie būdai padeda sėkmingai kontroliuoti simptomus ir pagerinti sveikata bei gyvenimo būdą.

Medikamentinis gydymas apima:

• Žarnų spazmus atpalaiduojančius vaisus
• Raminančius ir nervų sistemą subalansuojančius preparatus
• Probiotikų vartojimą
• Išmatų tūrį didinančius preparatus

Vaistažolių terapija taip pat gali būti naudojama kaip papildomas gydymo metodas.

Svarbu, kad DŽS gydymas būtų individualus ir nuolat koreguojamas. Atsižvelgiant į paciento reakciją ir simptomus. Kol kas mikrobiotos transplantacija nepripažinta kaip efektyvus DŽS gydymo būdas.

Apibendrinant, DŽS gydymas apima ne tik medikamentinį, bet ir mitybos korekcijos bei streso valdymo aspektus. Siekiant pagerinti sveikata ir gyvenimo būdą, pacientui svarbu rasti savo simptomus tinkamiausiai kontroliuojantį gydymo metodų derinį.

Mitybos rekomendacijos ir dieta

Dirgliosios žarnos sindromą turintys asmenys turi dėmesį mitybai. Pagrindiniai mitybos patarimai ir apribojimai padeda švelninti nemaloną. Tai padeda gerinti sveikatą ir mitybą.

Rekomenduojami produktai

• Skaidulomis turtingi produktai, tokie kaip avižos, ryžiai, spelta, soros
• Pieno produktai be laktozės
• Liesa mėsa, kiaušiniai, žuvis
• Šviežios daržovės ir vaisiai
• Riešutai
• Gausiai vandens gėrimas

Draudžiami produktai

DŽS simptomus gali pabloginti tam tikri maisto produktai. Reikia juos vengti:

• Rugiai, miežiai, kviečiai, sėlenos
• Sojų granulės
• Dirbtiniai saldikliai
• Kai kurie vaisiai, grybus ir daržoves
• Kofeino turintys ir gazuoti gėrimai
• Jogurtai su papildomomis skaidulinėmis medžiagomis

Griežtai laikantis mitybos rekomendacijų, DŽS simptomus pavyksta sumažinti net 70 proc. pacientų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad individualus gydymas yra efektyviausias būdas kontroliuoti šį sutrikimą.

Gyvenimo būdo korekcijos

Siekiant valdyti dirgliąją žarną, gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbūs. Reguliari fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir pagerina sveikatą. Rekomenduojama būti aktyvus, pvz., jogos, plaukimu, dviračių važiavimu.

Naudinga taip pat išeiti į gryną orą. Pasivaikščioti arba užsiimti maloniais hobiais taip pat padeda.

Nepasitenkinimo mitybos įpročių nėra. Svarbu valgyti reguliariai, nesiskubinant. Vengti chaotiškos mitybos ir alkoholio vartojimo.

Probiotikų, kaip kefyras ar jogurtas, vartojimas palaiko mikrobiotą.

Miegas ir streso valdymas yra būdai sumažinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Svarbu rasti būdų atsipalaiduoti ir sumažinti kasdieninį įtampą. Tai pagerins gyvenimo kokybę.