Aspergerio sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Aspergerio sindromas yra terminas, kartais vartojamas apibūdinti raidos sutrikimą, kuris priklauso autizmo spektro sutrikimų (ASS) grupei. Žmonėms, turintiems šį ASS tipą, sunku socialiai bendrauti su kitais. Jie dažnai laikosi griežtos rutinos, turi siaurą interesų spektrą ir linkę kartoti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, mojuoti rankomis.

Gydytojai kartais vadina Aspergerio sindromą „aukšto funkcionavimo” ASS tipu, nes jo simptomai paprastai nėra tokie ryškūs kaip kitų autizmo spektro sutrikimų formų.

Aspergerio sindromo istorija

Aspergerio sindromas pavadintas pagal Hansą Aspergerį, Vienos gydytoją, dirbusį nacių valdymo laikotarpiu. 1940-aisiais jis pirmasis pastebėjo specifinius socialinius sunkumus turinčių vaikų elgesio modelį, kuris vėliau tapo pagrindu nustatant šį sutrikimą. Dauguma šiuolaikinių žinių apie Aspergerio sindromą yra susijusios su jo tyrimais.

Nepaisant jo indėlio į šią sritį, Aspergerio vardo naudojimas sutrikimui įvardyti yra ginčytinas. Kai kurie tyrimai rodo, kad jo mokslinis darbas galėjo skatinti vadinamąją „rasinę higieną” – politiką, kuri numatė tam tikras negalias turinčių žmonių žudymą ir jų tėvų sterilizavimą.

Viena iš teorijų teigia, kad Aspergeris sukūrė terminologiją, skirtą apibūdinti aukštesnio funkcionavimo autizmo spektra priklausančius vaikus, siekdamas juos apsaugoti nuo šių politikų. Tačiau nauji tyrimai atskleidė sudėtingesnę situaciją, parodančią, kad ši klasifikacija kai kuriems vaikams galėjo atnešti ne tik apsaugą, bet ir pražūtį.

Aspergerio sindromo simptomai

Aspergerio sindromo požymiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Dažniausiai diagnozė nustatoma tarp 5 ir 9 metų, tačiau kai kurie žmonės šį sutrikimą identifikuoja tik suaugę. Simptomai gali būti skirtingi, tačiau jie dažniausiai susiję su emociniais, bendravimo ir elgesio ypatumais.

Žmonės, turintys šį sutrikimą, gali:

• Vengti akių kontakto
• Jaustis nepatogiai socialinėse situacijose
• Sunkiai reaguoti į kitų žmonių žodžius pokalbio metu
• Neatpažinti socialinių ženklų, kurie kitiems yra savaime suprantami
• Sunkiai suprasti kūno kalbą
• Nepastebėti veido išraiškų prasmės
• Kalbėti monotonišku balsu
• Nuolat domėtis viena tema, pavyzdžiui, tam tikra mokslo sritimi ar statistika
• Kartoti tam tikras frazes, žodžius ar judesius
• Nemėgti pokyčių
• Laikytis griežtos dienotvarkės, pavyzdžiui, valgyti tik tam tikrus patiekalus

Aspergerio sindromo simptomai suaugusiems

Nors suaugusiems nėra specifinių šio sutrikimo simptomų, dažniau pasitaiko:

• Nevikrumas
• Stiprus žodinė raiška
• Obsesinis domėjimasis tam tikra tema
• Socialinės sąveikos sunkumai
• Padidėjęs jautrumas aplinkai

Aspergerio sindromo diagnozė

Jei pastebite Aspergerio sindromo požymius savo vaikui, verta pasitarti su jo gydytoju. Jis gali nukreipti jus pas specialistą, kuris tiria autizmo spektro sutrikimus.

Diagnozės metu gydytojas gali klausti:

• Kokie simptomai pastebimi ir kada jie pasireiškė?
• Kada vaikas pradėjo kalbėti ir kaip jis bendrauja?
• Ar vaikas yra itin susidomėjęs tam tikromis temomis ar veiklomis?
• Ar jis turi draugų ir kaip su jais bendrauja?

Gydytojas taip pat stebės vaiko elgesį įvairiose situacijose, kad įvertintų jo bendravimo įgūdžius.

Suaugusiesiems nėra specialaus testo, skirto Aspergerio sindromui diagnozuoti, ir nėra aiškiai nustatytų diagnostikos kriterijų. Kadangi sutrikimas paprastai nustatomas vaikystėje, suaugusieji, įtariantys, kad jį turi, turėtų kreiptis į gydytoją, kuris gali nukreipti pas tinkamus specialistus.

Aspergerio sindromą diagnozuoja:

• Psichologai – tiria emocinius ir elgesio sutrikimus
• Neurologai – specializuojasi smegenų ligų srityje
• Vaikų raidos specialistai – nagrinėja kalbos ir kitus raidos sutrikimus
• Psichiatrai – nustato psichikos sutrikimus ir gali skirti medikamentinį gydymą

Dažnai gydymas vyksta bendradarbiaujant keliems specialistams, todėl pacientas gali lankytis pas daugiau nei vieną gydytoją.

Aspergerio sindromo ryšys su autizmu

Anksčiau Aspergerio sindromas ir autizmas buvo laikomi atskirais sutrikimais. Tačiau nuo 2013 m., atnaujinus Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-5), Aspergerio sindromas tapo autizmo spektro sutrikimų dalimi.

Šis sutrikimų spektras apima įvairius simptomus ir jų intensyvumo lygius. Nepaisant šio pokyčio, daugelis žmonių vis dar vartoja Aspergerio sindromo terminą.

DSM-5 taip pat įtraukė socialinio pragmatinio bendravimo sutrikimą – diagnozę, skirtą žmonėms, kurie susiduria su socialinio bendravimo sunkumais, tačiau neturi kitų autizmo spektro bruožų.

Aspergerio sindromo gydymas

Kadangi kiekvienas žmogus yra unikalus, nėra vieno universalaus gydymo metodo. Gydytojai dažnai taiko kelias terapijas, kad rastų tinkamiausią sprendimą.

Galimi gydymo būdai:

• Socialinių įgūdžių lavinimas – grupinėse ar individualiose sesijose mokoma, kaip tinkamai bendrauti ir išreikšti save.
• Kalbos terapija – padeda išmokti natūraliai moduliuoti balsą, palaikyti dvipusį pokalbį ir suprasti socialinius ženklus.
• Kognityvinė elgesio terapija – padeda keisti mąstymo įpročius, kontroliuoti emocijas ir elgesį, pavyzdžiui, susitvarkyti su įkyriomis mintimis ar netikėtomis emocijų išraiškomis.
• Taikomoji elgesio analizė – skatina teigiamus socialinius įgūdžius ir mažina nepageidaujamą elgesį, taikant pagyrimus bei kitus paskatinimus.
• Medikamentai – nėra specialių vaistų, skirtų Aspergerio sindromui gydyti, tačiau kai kurie vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas ar depresija. Dažniausiai naudojami:
  • Serotonino reabsorbcijos inhibitoriai
  • Antipsichotiniai vaistai
  • Stimuliuojantys vaistai

Tėvams taip pat gali būti siūlomos mokymo programos, kad jie galėtų taikyti socialinių įgūdžių ugdymo metodus namuose. Kai kurie šeimos nariai lanko terapiją, siekdami geriau suprasti ir valdyti kasdienius iššūkius, susijusius su Aspergerio sindromu turinčiu artimuoju.