Hematokrito tyrimas

Hematokrito tyrimas – tai kraujo tyrimas, nustatantis, kokią procentinę dalį kraujo sudaro raudonieji kraujo kūneliai. Šie kraujo kūneliai perneša deguonį iš plaučių į visą organizmą. Likusią kraujo dalį sudaro baltieji kraujo kūneliai, kurie padeda kovoti su infekcijomis, trombocitai, atsakingi už kraujo krešėjimą, ir plazma – skystoji kraujo dalis.

Per didelis arba per mažas hematokrito lygis gali reikšti kraujo sutrikimą, dehidrataciją arba kitas sveikatos problemas, turinčias įtakos kraujo sudėčiai.

Kiti hematokrito tyrimo pavadinimai: HCT, supakuotų ląstelių tūris (PCV), Crit, H ir H (hemoglobinas ir hematokritas).

Kam naudojamas hematokrito tyrimas?

Hematokrito tyrimas dažniausiai atliekamas kaip bendro kraujo tyrimo (BKT) dalis. Bendras kraujo tyrimas įvertina kraujo ląstelių skaičių ir tipą, padeda stebėti bendrą sveikatos būklę bei diagnozuoti tam tikras ligas.

Hematokrito tyrimas gali padėti nustatyti ar stebėti kraujo ligas, tokias kaip:

• Anemija – būklė, kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių.
• Policitemija (eritrocitozė) – reta liga, kai organizmas gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių, todėl kraujas tampa per tirštas.

Kada reikia atlikti hematokrito tyrimą?

Gydytojas gali paskirti hematokrito tyrimą kaip įprastą sveikatos patikrinimo dalį arba jei yra įtarimų dėl kraujo sutrikimų.

Hematokrito tyrimas gali būti reikalingas, jei jaučiate simptomus, susijusius su raudonųjų kraujo kūnelių trūkumu ar pertekliumi:

Anemijos simptomai (per mažai raudonųjų kraujo kūnelių)

• Dusulys
• Silpnumas ar nuovargis
• Galvos skausmas
• Galvos svaigimas
• Nereguliarus širdies plakimas

Policitemijos simptomai (per daug raudonųjų kraujo kūnelių)

• Galvos skausmas
• Galvos svaigimas
• Dusulys gulint
• Silpnumas
• Odos niežėjimas po dušo ar vonios
• Veido paraudimas
• Gausus prakaitavimas, ypač naktį
• Matymo sutrikimai, tokie kaip dvejinimasis ar akipločio defektai
• Neįprastas kraujavimas (kraujuojančios dantenos ar dažni nosies kraujavimai)

Kaip atliekamas hematokrito tyrimas?

Kraujo mėginys imamas iš venos rankoje, naudojant mažą adatą. Įdūrus adatą, į mėgintuvėlį surenkamas nedidelis kraujo kiekis. Procedūros metu gali būti jaučiamas trumpas dilgtelėjimas. Tyrimas trunka mažiau nei penkias minutes.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Hematokrito tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Tačiau jei gydytojas paskyrė papildomus kraujo tyrimus, gali reikėti keletą valandų prieš tyrimą nevalgyti ir negerti. Gydytojas suteiks konkrečias instrukcijas, jei tai bus būtina.

Ar hematokrito tyrimas kelia pavojų?

Tyrimas yra saugus ir kelia labai mažą riziką. Kai kuriems žmonėms dūrio vietoje gali likti nedidelis mėlynės pėdsakas ar trumpam atsirasti skausmas, tačiau šie simptomai greitai praeina.

Ką reiškia hematokrito tyrimo rezultatai?

Hematokrito tyrimo rezultatai pateikiami procentais – tai procentinė kraujo dalis, kurią sudaro raudonieji kraujo kūneliai.

Pavyzdys: jei hematokrito tyrimo rezultatas yra 42, tai reiškia, kad 42 % kraujo sudaro raudonieji kraujo kūneliai, o likusią dalį – baltieji kraujo kūneliai, trombocitai ir plazma.

Normalus hematokrito lygis priklauso nuo:

• Lyties
• Amžiaus
• Rūkymo įpročių
• Gyvenamosios vietovės aukščio virš jūros lygio

Gydytojas gali patarti, koks hematokrito lygis yra normalus jūsų organizmui.

Žemas hematokrito lygis gali reikšti

• Kraujo netekimą dėl traumos ar ligos
• Lėtinį kraujo netekimą dėl tam tikrų būklių (pvz., skrandžio opų ar stiprių menstruacijų)
• Raudonųjų kraujo kūnelių trūkumą (anemiją), kurią gali sukelti įvairios sveikatos problemos
• Per didelį baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kuris gali būti susijęs su:
  • Kaulų čiulpų ligomis
  • Tam tikrais vėžiniais susirgimais, įskaitant leukemiją, limfomą ar dauginę mielomą

Padidėjęs hematokrito lygis gali rodyti:

• Per didelę raudonųjų kraujo kūnelių gamybą dėl:
  • Plaučių ligų
  • Įgimtos širdies ligos
  • Širdies nepakankamumo
  • Policitemijos
• Per mažą kraujo plazmos kiekį, kurį gali lemti:
  • Dehidratacija (pagrindinė padidėjusio hematokrito priežastis)
  • Šokas

Ar nenormalus hematokrito lygis visada reiškia ligą?

Ne visada. Gyvenant aukštikalnėse, kur ore yra mažiau deguonies, organizmas gali gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, kad kompensuotų deguonies trūkumą. Tai gali lemti natūraliai aukštesnį hematokrito lygį.

Nėštumas gali sukelti žemesnį hematokrito lygį, nes nėštumo metu organizme padidėja skysčių kiekis, todėl sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių procentas kraujyje.