Tachikardijų ir greitų širdies ritmų apžvalga

0
3

Tachikardija – tai būklė, kai širdis plaka greičiau nei įprastai. Mediciniškai tachikardija vadinama tada, kai širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę. Tokia širdies veikla gali būti tiek normali (pavyzdžiui, sportuojant ar patiriant stresą), tiek rodyti tam tikras organizmo problemas.

Kas yra sinusinė tachikardija

Mūsų širdies ritmas paprastai reguliuojamas sinusinio mazgo – nedidelės struktūros dešiniajame prieširdyje. Kuo greičiau šis mazgas siunčia elektrinius impulsus, tuo labiau pagreitėja širdies plakimas.

Sinusinė tachikardija nustatoma tada, kai šis elektrinis impulsas kyla dažniau nei 100 kartų per minutę. Dažniausiai tokį širdies dažnio padidėjimą sukelia tam tikri išoriniai ar vidiniai veiksniai, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, stiprus skausmas, karščiavimas, nerimas arba kai kurios ligos:

  • Infekcija ar stiprus skausmas
  • Skydliaukės veiklos sutrikimai
  • Plaučių embolija
  • Lėtinės širdies ligos arba nepakankamumas

Sinusinė tachikardija, pasireiškianti be aiškios priežasties, būna retai – beveik visada randama tam tikra ją išprovokavusi būklė.

Ritmo sutrikimai, sukeliantys greitą plakimą

Be normalių širdies ritmo greitėjimo atvejų, egzistuoja ir daugiau pavojingų aritmijų. Šios aritmijos – tai nenormalūs širdies ritmai, kurie taip pat sukelia tachikardiją, tačiau jų kilmė ir rizika gali būti labai skirtinga.

Viršskilvelinės tachikardijos

Dažniausiai pasitaikančios – vadinamosios viršskilvelinės tachikardijos (SVT), kilusios prieširdžiuose. Jas gali patirti net ir jauni, sveiki žmonės, nors senstant tokios aritmijos tampa vis dažnesnės, ypač prieširdžių virpėjimas.

SVT dažnai pasireiškia netikėtais priepuoliais, kurie prasideda ir baigiasi staiga, be jokio įspėjimo. Simptomai gali būti įvairūs:

  • Nemalonūs širdies permušimai
  • Nerimas
  • Lengvas galvos svaigimas
  • Silpnumas
  • Kartais – dusulys

Tarp priepuolių daugelis nejaučia jokių simptomų, tačiau dažnai kartojantis, SVT gali labai sutrikdyti kasdienį gyvenimą.

Nors pojūčiai gali būti labai nemalonūs, gyvybei ši būklė didelės grėsmės paprastai nekelia.

Yra skirtingų viršskilvelinės tachikardijos tipų:

  • Netinkama sinusinė tachikardija (IST)
  • AV mazgo grįžtamoji tachikardija (AVNRT)
  • AV grįžtamoji tachikardija (AVRT), įskaitant Volfo-Parkinsono-White’o sindromą
  • Prieširdžių virpėjimas

Rečiau pasitaiko ir kitokių SVT formų. Daugumą jų pavyksta efektyviai gydyti, o kai kuriais atvejais – visiškai pašalinti taikant specialią procedūrą, vadinamą širdies abliacija. Širdies ritmo sutrikimus visada turėtų vertinti aritmijų specialistas – elektrofiziologas.

Skilvelinės tachikardijos

Prie šios grupės priskiriamos dvi pagrindinės aritmijos: pati skilvelinė tachikardija ir skilvelių virpėjimas. Dažniausiai jos išsivysto žmonėms, kuriems diagnozuota širdies vainikinių kraujagyslių liga arba širdies nepakankamumas.

Skilvelių virpėjimas laikomas itin grėsmingu – atsiradus šioms chaotiškoms elektrinėms iškrovoms, širdis iš karto nustoja plakusi, ištinka staigus širdies sustojimas. Jeigu per kelias minutes nepradeda gaivinimo, išgyventi nėra šansų.

Skilvelinė tachikardija – taip pat pavojinga būklė, tačiau jos metu širdis bent iš dalies sugeba pumpuoti kraują, tad staigi mirtis nebūna tokia greita arba gali visai neįvykti. Vis dėlto simptomai gali būti rimti:

  • Stiprus širdies plakimas
  • Stiprus galvos svaigimas arba sąmonės praradimas
  • Staigi mirtis

Didžioji dauguma pacientų, kuriems pasireiškia skilvelinės tachikardijos epizodai, turi rimtų širdies sutrikimų – dažniausiai tai vainikinių kraujagyslių ligos ar širdies nepakankamumas.

Yra ir retesnių šių ritmo sutrikimų formų, kada skilvelinė tachikardija nustatoma sveikiems, jauniems asmenims. Tai tokios būklės kaip:

  • Ilgo QT sindromas
  • Kartotinė monomorfinė skilvelinė tachikardija
  • Dešiniojo skilvelio aritmogeninė kardiomiopatija
  • Brugada sindromas
  • Katecholaminams jautri polimorfinė skilvelinė tachikardija

Visos šios aritmijos gali būti pavojingos gyvybei, tad bet kokiu atveju būtina gydytojo aritmologo konsultacija ir išsami širdies apžiūra, nepriklausomai nuo to, kokia priežastis šią tachikardiją sukėlė.

Kada būtina pagalba

Tachikardijos gali būti įvairaus pobūdžio – nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų. Jei pastebite, kad širdis plaka greičiau nei įprastai, ir tai pasikartoja ar sukelia neįprastus pojūčius, svarbu nelaukti – būtina kreiptis į gydytoją, kuris galės įvertinti situaciją ir, jei reikia, pradėti reikiamą gydymą.

Komentarų sekcija išjungta.