Kaip LOPL veikia diafragmą?

Diafragma – tai didelis, kupolo formos raumuo, esantis tiesiai po plaučiais. Kiekvieną kartą įkvėpdami, naudojate būtent jį.

Kaip veikia kvėpavimas

Įkvėpimo metu diafragma susitraukia ir suplokštėja, dėl to krūtinės ląsta išsiplečia. Tokiu būdu krūtinės ertmėje susidaro mažas slėgis – trauka, kuri oro srautą įtraukia per nosį, trachėją į plaučius. Iškvėpdami, priešingai, diafragma atsipalaiduoja ir grįžta į pradinę, kupolo formą, o oras iš plaučių pašalinamas.

Suaugusio žmogaus kvėpavimo dažnis paprastai siekia nuo 12 iki 28 kartų per minutę. Tai reiškia, kad per dieną įkvepiama ir iškvepiama net iki 40 000 kartų. Pagrindinį darbą atliekant diafragmai, nemažai prisideda ir tarpšonkauliniai raumenys – tarp šonkaulių išsidėsčiusių 22 mažų raumenų poros, kurios padeda krūtinės ląstai plėstis ir susitraukti kiekvieno kvėpavimo metu.

Diafragmos pokyčiai sergant LOPL

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) metu diafragma tampa silpnesnė ir nebesugeba atlikti kvėpavimo judesių taip efektyviai, kaip turėtų. Tokie pokyčiai atsiranda dėl pasikeitimų diafragmos raumenų ląstelėse – šie raumenys praranda dalį jėgos, būtinos susitraukti ir atsipalaiduoti. Tokie procesai prasideda ankstyvose LOPL stadijose.

Kai diafragma jau nepakankamai stipri, organizmas pradeda pasitelkti kitus raumenis – kaklo, nugaros, pečių srityse. Tačiau jie negali visiškai kompensuoti diafragmos stokos, todėl kvėpavimas darosi sunkesnis. Moksliniai tyrimai rodo, kad stipriai nusilpusi diafragma gali neigiamai paveikti sergančiojo LOPL eigą, pasunkindama simptomus ir didindama komplikacijų tikimybę. Žmonės, kurių diafragma silpnesnė, dažniausiai jaučiasi prasčiau nei tie, kurių šis raumuo geriau išsilaikęs.

Veiksniai, silpninantys diafragmą

LOPL sergančių žmonių diafragma susilpnėja ne tik dėl didesnio krūvio kvėpavimo metu. Liga sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą ir plaučių persipildymą oru (hiperinflaciją), todėl kvėpuojant reikia daugiau pastangų, o diafragma suplokštėja ir nebesugeba sukurti pakankamos įtampos. Prie šio silpnėjimo gali prisidėti tokie veiksniai kaip netinkama mityba, įvairios gretutinės ligos, oksidacinis stresas ir natūralūs senėjimo procesai.

Silpnos diafragmos požymiai

• Pablogėjęs kvėpavimas, ypač gulint ant nugaros, einant ar būnant vandenyje iki krūtinės lygio
• Didėjantis dusulys ir sunkumas įkvėpti kasdienėse situacijose

Kaip stiprinti diafragmą kvėpuojant

Tam, kad žmonėms, sergantiems LOPL, būtų lengviau kvėpuoti, galima išmokti specialių kvėpavimo pratimų, kurie stiprina kvėpavimo raumenis. Vieni populiariausių metodų – tai lūpų pritraukimo kvėpavimas ir diafragminis (pilvinis) kvėpavimas. Abu jie padeda sumažinti dusulį, tačiau diafragminis kvėpavimas ypatingai skatina pagrindinių kvėpavimo raumenų stiprėjimą.

Išmokti taisyklingai kvėpuoti diafragma pradžioje gali pasirodyti sudėtinga, todėl pirmuosius žingsnius verta žengti vadovaujant kineziterapeutui ar kvėpavimo terapeutui.

Lūpų pritraukimo kvėpavimo nauda

• Šis kvėpavimo būdas padeda lengviau valdyti dusulį
• Kvėpuojama įkvepiant pro nosį, o iškvėpus pro lūpas, kurios suspaudžiamos tarsi švilpiant. Tokia technika sulėtina oro iškvėpimą, padeda iškvėpti daugiau oro iš plaučių ir palengvina kvėpavimą.

Jei matote, kad žmogus su LOPL naudoja šią kvėpavimo techniką, supraskite, kad jam gali trūkti oro. Būkite kantrūs, sulėtinkite žingsnį, jei einate, arba pasiūlykite atsisėsti. Kalbantis verta daryti pertraukėles, kad žmogus galėtų lengviau atgauti kvapą.