Burnos vėžys

Burnos vėžys dažniausiai pasireiškia kaip nepraeinanti žaizda ar auglys burnoje. Jis priklauso galvos ir kaklo vėžių grupei ir dar vadinamas burnos ertmės vėžiu. Jei jis išsivysto burnos gale ar viršutinėje gerklės dalyje, tai vadinama orofaringiniu vėžiu.

Kiekvienais metais daugiau nei 50 000 žmonių suserga burnos vėžiu. Jei liga nustatoma ir pradedama gydyti per vėlai, ji gali būti pavojinga gyvybei.

Kaip vystosi burnos vėžys?

Dauguma burnos vėžių prasideda nuo plokščialąstelinio audinio, kuris dengia burnos ir gerklės gleivinę. Kai kurių veiksnių poveikyje šių ląstelių DNR pakinta, jos pradeda nevaldomai daugintis ir suformuoja naviką.

Burnos vėžys gali pasireikšti šiose vietose:

• Lūpose
• Vidinėje lūpų ir skruostų pusėje
• Dantenose
• Liežuvyje
• Burnos dugne
• Burnos gomuryje
• Gerklėje
• Tonzilėse

Jei burnos vėžys diagnozuojamas anksti, jį gydyti yra lengviau, todėl svarbu žinoti galimus įspėjamuosius požymius.

Burnos vėžio simptomai

Dažniausi burnos vėžio požymiai:

• Nepraeinanti žaizda ant lūpos ar burnoje
• Gumbas ar sustorėjimas burnos ar gerklės viduje
• Baltos, raudonos arba mišrios (baltai raudonos) dėmės burnos gleivinėje
• Neaiškios kilmės kraujavimas burnoje
• Skausmas ar tirpimas burnos ar gerklės srityje
• Nuolatinis gerklės skausmas arba jausmas, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje
• Sunkumas kramtant, ryjant, kalbant ar judinant žandikaulį bei liežuvį
• Užkimimas ar pakitęs balsas
• Skausmas ausyje
• Patinęs, skausmingas ar sustingęs žandikaulis
• Gumbas kakle
• Dantų pasislinkimas ar jų klibėjimas (jei nešiojami protezai, jie gali tapti nepatogūs ar sunkiai pritaikomi)
• Staigus svorio netekimas
• Nuolatinis blogas burnos kvapas

Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių ir jis neišnyksta per dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją ar odontologą.

Kaip atrodo burnos vėžys?

Burnos vėžys gali pasirodyti įvairiose vietose:

• Ant lūpų gali atrodyti kaip nepraeinanti opa ar žaizda. Žmonėms su šviesia oda gali pasirodyti balta ar raudona dėmė, o su tamsia oda – rusva ar pilkšva. Gali būti kraujuojanti ar padengta šašu.
• Burnos viduje vėžys dažnai atrodo kaip balta ar raudona dėmė ant dantenų, liežuvio, vidinės lūpų ar skruostų pusės, gomurio ar po liežuviu. Išvaizda primena aftinę opelę, tačiau dažniausiai nėra labai skausminga.
• Burnos gleivinėje gali atsirasti kietas guzelis.

Burnos vėžio rizikos veiksniai

Burnos vėžys dažniau pasitaiko vyrams nei moterims – tikimybė susirgti yra daugiau nei dvigubai didesnė. Prognozuojama, kad per metus daugiau nei 54 000 žmonių sulauks šios diagnozės.

Burnos vėžio riziką didinantys veiksniai:

• Rūkymas. Didžioji dalis burnos vėžio atvejų yra siejama su cigarečių, cigarų ar pypkės rūkymu. Elektroninės cigaretės gali būti ne mažiau pavojingos – nors tyrimai dar nėra išsamūs, kai kurie rodo, kad garinimas gali sukelti ląstelių pažeidimus, panašius į tuos, kurie sukelia burnos vėžį.
• Bespalvis tabakas. Kramtomojo tabako, šniurkščiamojo tabako vartojimas gerokai padidina vėžio riziką, ypač skruostų, dantenų ir lūpų gleivinėje.
• Alkoholio vartojimas. Žmonės, kurie dažnai vartoja alkoholį, penkis kartus dažniau serga burnos vėžiu nei tie, kurie jo nevartoja. Alkoholis kartu su tabaku dar labiau didina riziką.
• Genetinis polinkis. Jei šeimoje buvo vėžio atvejų, padidėja ir jūsų rizika susirgti burnos vėžiu.
• Per didelis saulės poveikis, ypač vaikystėje. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti lūpų vėžį.
• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tam tikra ŽPV rūšis yra susijusi su daugiau nei dviem trečdaliais orofaringinių vėžių, kurie pažeidžia liežuvio šaknį, gerklę ir tonziles. Tai dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms ir tiems, kurie turi daugiau seksualinių partnerių.
• Amžius. Burnos vėžys dažniausiai nustatomas vyresniems nei 55 metų žmonėms, tačiau ŽPV sukeltas vėžys vis dažniau diagnozuojamas ir jaunesniems pacientams.
• Lytis. Vyrams šis vėžys pasitaiko daugiau nei du kartus dažniau nei moterims. Tai gali būti susiję su dažnesniu rūkymu ir alkoholio vartojimu.
• Prasta mityba. Tyrimai rodo, kad mažas vaisių ir daržovių vartojimas gali padidinti burnos vėžio riziką.
• Susilpnėjusi imuninė sistema. Jei imuninė sistema nusilpusi dėl ligų (pvz., ŽIV) arba vartojamų vaistų (pvz., chemoterapijos), organizmas tampa mažiau atsparus ŽPV ir kitoms vėžį sukeliančioms infekcijoms.

Burnos vėžio išgyvenamumas

Burnos vėžio gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kada liga diagnozuojama. Jei burnos ertmės ar gerklės vėžys nustatomas anksti, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia 86 %. Jei liga išplitusi į aplinkinius audinius, organus ar limfmazgius, šis rodiklis sumažėja iki 69 %.

Kaip diagnozuojamas burnos vėžys?

Reguliarios odontologo apžiūros metu tikrinama, ar nėra burnos vėžio požymių. Odontologai žino, kaip atrodo sveika burnos gleivinė, todėl jie gali anksti pastebėti įtartinus pokyčius. Rekomenduojama kasmet tikrintis nuo 18 metų, o jei rūkote ar turite ankstyvą lytinį gyvenimą – dar anksčiau.

Apžiūros metu odontologas apčiuopia kaklą, galvą, veidą ir burnos ertmę, ieškodamas guzelio ar audinių pakitimų. Burnoje jis tikrina, ar nėra žaizdų ar pakitusios spalvos audinių.

Jei randamas įtartinas darinis, atliekama biopsija – paimamas audinio mėginys, kuris tiriamas mikroskopu. Ją gali atlikti pats odontologas arba pacientas siunčiamas pas specialistą.

Yra keletas biopsijos rūšių:

• Šepetėlinė biopsija – ląstelės surenkamos specialiu šepetėliu, švelniai nubraukiant pažeistą vietą.
• Pjūvinė biopsija – gydytojas išpjauna nedidelį audinio gabalėlį arba visą įtartiną darinio dalį kartu su aplinkiniais audiniais.
• Plonos adatos aspiracija – naudojama, jei reikia ištirti gumbą kakle ar limfmazgiuose. Gydytojas įsmeigia ploną tuščiavidurę adatą ir specialia švirkštu ištraukia ląstelių mėginį.

Burnos vėžio stadijos

Jei biopsija patvirtina burnos vėžį, atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti, ar jis išplitęs į kitas kūno vietas. Navikas įvertinamas pagal dydį ir išplitimą.

Galimi tyrimai:

• Endoskopija – gydytojas naudoja lankstų vamzdelį su kamera, kad apžiūrėtų gerklę iš vidaus ir paimtų audinių mėginius.
• Vaizdiniai tyrimai (MRT, kompiuterinė tomografija) – padeda nustatyti naviko dydį, vietą ir patikrinti, ar vėžys nepažeidė limfmazgių ar kitų kūno dalių.
• ŽPV testas – jei vėžys aptinkamas gerklėje ar liežuvio šaknyje, tiriama, ar jis susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), nes tai gali turėti įtakos gydymo pasirinkimui.

Burnos ir ryklės vėžys klasifikuojamas pagal TNM sistemą, kuri įvertina:

• T (navikas) – koks didelis navikas;
• N (limfmazgiai) – ar vėžys išplitęs į limfmazgius;
• M (metastazės) – ar vėžys išplito į kitas kūno dalis.

Tada stadija priskiriama nuo 0 iki IV, priklausomai nuo ligos sunkumo.

Burnos vėžio be ŽPV stadijos

• 0 stadija – vėžys yra tik paviršiniame ląstelių sluoksnyje ir nėra išplitęs.
• I stadija – navikas yra iki 2 cm dydžio, bet neišplitęs.
• II stadija – navikas nuo 2 iki 4 cm, bet nėra išplitęs.
• III stadija – navikas didesnis nei 4 cm arba mažesnis nei 3 cm, bet jau yra vėžio ląstelių limfmazgiuose.
• IV stadija – vėžys gali būti išplitęs į daugiau limfmazgių, aplinkinius audinius arba kitas kūno dalis.

Orofaringinis vėžys su ŽPV

• I stadija – navikas iki 4 cm, gali būti limfmazgiuose, bet kitur neišplitęs.
• II stadija – navikas didesnis nei 4 cm arba yra daugiau pažeistų limfmazgių.
• III stadija – vėžys didesnis ir išplitęs į daugiau sričių.
• IV stadija – vėžys išplitęs į kitas kūno dalis.

Taip pat navikas įvertinamas pagal ląstelių diferenciacijos laipsnį (I-IV), kuris parodo, kiek vėžinės ląstelės skiriasi nuo sveikų. Kuo mažesnis laipsnis, tuo mažesnė tikimybė, kad vėžys plis.

Burnos vėžio gydymas

Burnos vėžys gydomas taip pat, kaip ir kitos vėžio formos – operacija, radioterapija, vaistais ar jų deriniu.

Chirurginis gydymas

Tai dažniausias burnos vėžio gydymo būdas. Chirurgas pašalina naviką ir aplinkinius audinius, jei jie yra pažeisti. Priklausomai nuo vietos, operacija gali būti atliekama per burną arba per pjūvį kakle. Jei vėžys išplitęs, gali būti pašalinti limfmazgiai.

Kartais reikia pašalinti dideles burnos dalis, įskaitant liežuvio dalį, žandikaulį ar gomurį. Tokiais atvejais atliekama rekonstrukcinė operacija, kad būtų atkurta kalbėjimo ir rijimo funkcija.

Spindulinė terapija

Tai gali būti pagrindinis gydymo metodas, jei operacija neįmanoma, arba papildomas gydymas po operacijos. Didelės energijos rentgeno spinduliai nukreipiami į pažeistą vietą, kad sunaikintų vėžines ląsteles. Dažnai naudojama kartu su chemoterapija, ypač jei vėžys yra gerklėje.

Vaistų terapija

• Chemoterapija – naikina vėžines ląsteles, gali būti naudojama prieš operaciją, kad sumažintų naviką, arba po operacijos, kad sunaikintų likusias vėžio ląsteles.
• Imunoterapija – padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Skiriama, jei chemoterapija neveikia.
• Tikslinė terapija – naudojami vaistai, kurie veikia tik vėžines ląsteles pagal jų genetinį profilį. Gali būti derinama su chemoterapija ar radioterapija.

Burnos vėžio gydymo pasekmės ir atsigavimas

Gydymas gali paveikti išvaizdą, kalbėjimą ir valgymą. Atsigavus reikia valdyti skausmą, šalutinius poveikius ir gauti tinkamą mitybos bei emocinę paramą.

Galimi šalutiniai poveikiai

• Burnos skausmas, uždegimas
• Rijimo, kramtymo ar kalbėjimo sunkumai
• Kvėpavimo sutrikimai dėl tinimo
• Skonio pokyčiai
• Burnos sausumas, seilių liaukų pažeidimas
• Klausos, skydliaukės problemos
• Odos dirginimas spindulinės terapijos vietoje
• Virškinimo sutrikimai (pykinimas, viduriavimas)
• Nuovargis, plaukų slinkimas
• Silpna imuninė sistema, didesnė infekcijų rizika

Kai kurie šalutiniai poveikiai išnyksta, bet kiti gali išlikti ilgam.

• Mitybos palaikymas: jei rijimas tampa sunkus, gali prireikti specialios dietos ar net maitinimo vamzdelio.
• Logopedo pagalba: padeda atkurti kalbėjimo ir rijimo funkcijas.
• Psichologinė pagalba: vėžys gali sukelti nerimą ir depresiją, todėl svarbu kreiptis į specialistus ar prisijungti prie palaikymo grupių.

Burnos vėžio prevencija

Mokslininkai mano, kad burnos vėžys prasideda, kai burnos gleivinės ląstelių DNR patiria pažeidimus. Tam tikri įpročiai ir veiksniai gali padidinti šios ligos riziką. Norint sumažinti burnos vėžio tikimybę, rekomenduojama:

• Pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Tam tikros ŽPV rūšys yra siejamos su burnos ir gerklės vėžiu.
• Nerūkyti ir nevartoti tabako produktų. Jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai.
• Laikytis subalansuotos mitybos. Mažas vaisių ir daržovių vartojimas yra susijęs su didesne burnos vėžio rizika.
• Riboti saulės poveikį. Nuolatinis ultravioletinių spindulių poveikis gali padidinti lūpų vėžio riziką. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su UV-A/B filtrais ir nepamirškite apsaugoti lūpų.