Smegenų vėžys

Smegenų navikų diagnozei gydytojas dažnai skiria kompiuterinę tomografiją (KT). Šis tyrimas, panašus į rentgeną, leidžia detaliai ir trimatėje erdvėje pamatyti smegenų struktūras. Dažnai tyrimui naudojamas kontrastinis skystis, leidžiamas į veną – tai padeda aiškiau išryškinti pakitimus nuotraukose.

Jeigu kyla įtarimas, kad galvoje yra auglys, pacientui paprastai atliekamas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas. Be šių vaizdinių tyrimų, gali būti atliekami ir įprasti laboratoriniai testai: kraujo, elektrolitų pusiausvyros ar kepenų funkcijos tyrimai. O jei nustatoma pakitusi žmogaus sąmonė ar elgesys – papildomai gali būti tikrinamas šlapimas bei kraujas dėl galimų susijusių medžiagų ar vaistų poveikio.

Kaip patvirtinama smegenų vėžio diagnozė

Nustačius naviką vaizdiniuose tyrimuose, pacientas yra siunčiamas pas onkologą, o jei įmanoma – pas smegenų auglių specialistą. Svarbiausias žingsnis – patvirtinti vėžio diagnozę, o tam dažniausiai reikalinga paimti naviko audinio mėginį, t. y. atlikti biopsiją.

• Smegenų naviko vietą tiksliai nustato KT ar MRT tyrimas.
• Jei navikas prieinamas, gydytojas operacijos metu atveria kaukolę, pašalina visą auglį arba jo dalį ir paima audinio mėginį tyrimams.
• Kai viso auglio pašalinti nepavyksta, bioptatas paimamas iš nedidelio gabalėlio.
• Kartais prie naviko prieinama be operacijos: tuomet padaroma maža skylutė kaukolėje ir specialia adata (štui vadinama stereotaksine biopsija) paimamas naviko fragmentas.

Surinktą medžiagą mikroskopu tiria specialistas – patologas. Jis nustato, ar darinys iš tiesų yra vėžinis, remdamasis ląstelių išvaizda ir kitais tyrimo duomenimis.

Vaizdinių tyrimų vaizdai ir jų reikšmė

MRT tyrimai gali pateikti skirtingų pirmo ir skersinio pjūvio galvos vaizdų. Juose matomas navikas dažniausiai žymimas rodykle, o vaizdai padeda gydytojams tiksliai nustatyti ligos vietą.

Ką reikia žinoti apie keliones su smegenų vėžiu

Smegenų vėžys gali riboti kelionių pasirinkimą ir galimybes, tačiau pakeitus aplinką dažnai pagerėja savijauta ir psichologinė būklė. Gydytojo leidimas – būtinas prieš pradėdami planuoti išvykas. Prieš rezervuodami kelionę, išsiaiškinkite keletą dalykų:

• Vairuoti: Leidimas vairuoti priklauso nuo naviko vietos ir simptomų, pavyzdžiui, regėjimo sutrikimų ar traukulių.
• Skristi lėktuvu: Paprastai po gydymo praeiti turėtų bent trys mėnesiai. Slėgio pokyčiai lėktuve gali sukelti galvos skausmus ar patinimą, todėl pasitarkite su gydytoju dėl saugumo.
• Gydymo tęstinumas: Jei kelionė gali sutrikdyti gydymo planą, suderinkite naują grafiką su gydytoju. Turėkite gydytojo raštą, ypač jeigu yra implantuotas prietaisas ar įvadas, kurį reikia parodyti oro uosto patikros metu. Keliaujant į šalis, kur retai kalbama angliškai, verta iš anksto pasirūpinti vertimu.
• Medicininė pagalba: Rekomenduojama iš anksto pasidomėti, kurioje gydymo įstaigoje galėtumėte kreiptis netikėtos būtinybės atveju ir susidaryti svarbių kontaktų sąrašą.

Patarimai, kaip keliauti saugiai

• Vaistai: Visada turėkite vaistų su savimi – rankiniame bagaže, paženklintose originaliose pakuotėse. Verta pasiimti atsargai daugiau dozių, nei numatėte – ypač jei kelionė netikėtai užsitęstų.
• Infekcijos prevencija: Plaukite rankas ar naudokite antiseptines priemones dažnai, kad išvengtumėte pavojingų mikrobų.
• Odos apsauga: Naudokite kremą nuo saulės, nes po vėžio gydymo saulės nudegimo rizika gali būti didesnė.
• Energijos palaikymas: Pakankamas vandens kiekis ir užkandžiai padės išvengti nuovargio. Rekomenduojama dažnai užkąsti mažomis porcijomis.
• Poilsis ir tempai: Kelionės dažnai išvargina – prireikus paprašykite pagalbos oro uoste ar stotyje norėdami greičiau pasiekti vartus, naudokitės vežimėliu. Nepervarkite, realiai įsivertinkite, kiek galite nuveikti per dieną, ir leiskite sau ilsėtis.

Iš anksto pasiruošę ir prisitaikę prie savo sveikatos poreikių, net sudėtingu metu galite atrasti džiaugsmą kelionėse.