Kiaušidžių cistos: priežastys, simptomai ir gydymas

Kiaušidžių cistos dažnai būna nepastebimos – daugeliui moterų jos nesukelia jokių simptomų. Tačiau kartais cista gali trūkti, o kartu pasirodo nemalonių pojūčių ar net stiprių skausmų.

Trūkusios kiaušidžių cistos požymiai

Kai kiaušidžių cista plyšta, dažniausiai jaučiamas staigus, labai aštrus skausmas pilvo apačioje ar nugaroje. Kartais ši būsena pasireiškia tik nestipriu diskomfortu, kuris išlieka kelias dienas po trūkimo. Dažnai pastebimas ir neįprastas kraujavimas iš makšties – tai gali būti tepimas arba stipresnis kraujavimas nei įprastai menstruacijų metu.

• Staigus, intensyvus skausmas apatinėje pilvo ar nugaros srityje
• Nenutrūkstantis pilvo pūtimas
• Netipinis kraujavimas iš makšties

Nors dauguma plyšusių cistų sunkesnių pasekmių nesukelia, kartais ši situacija pavirsta skubia būtina pagalba. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pajutote labai stiprų pilvo skausmą, jis atsirado staiga, kartu laikosi aukšta temperatūra ar pykina, svaigsta galva, jaučiamas silpnumas ar pasunkėjo kvėpavimas. Esant įtarimui dėl vidinio kraujavimo, neretai prireikia ir chirurginės pagalbos.

Kiaušidžių cistų ir vėžio panašumai bei skirtumai

Mažiau nei 1% visų kiaušidžių cistų būna susiję su vėžiu. Ši rizika kiek padidėja po menopauzės, tačiau pagal vien simptomus atskirti kiaušidžių cistą nuo vėžio dažnai neįmanoma.

Tiek cistos, tiek vėžys gali sukelti tokius nusiskundimus:

• Išpūstas, pasunkėjęs pilvas
• Padidėjęs noras šlapintis
• Skausmas ar spaudimas pilvo apačioje ar dubens srityje
• Skausmas nugaros apatinėje dalyje
• Bendras nuovargis
• Pakitę tuštinimosi įpročiai (vidurių užkietėjimas)
• Netikėtas svorio kritimas

Tačiau specifinis kiaušidžių cistų bruožas – kartais pradeda neįprastai augti plaukai ant veido ar kūno, ko vėžio atveju beveik nebūna. Dėl bet kokių įtartinų simptomų būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali atlikti tyrimus ir patikslinti diagnozę.

Kas sukelia kiaušidžių cistas?

Kokios priežastys lemia cistų atsiradimą, priklauso nuo to, ar vis dar turite menstruacijas.

Prieš menopauzę

• Ovuliacija: Dažniausiai cistos susiformuoja, kai kiaušidžių folikulas neplyšta, todėl nesusidaręs kiaušinėlis neišeina iš cistos.
• Endometriozė: Ši liga gali sukelti vadinamąsias endometriomas – kiaušidžių cistas, kurių sienelė iš gleivinės.
• Dugninės uždegimai: Esant dubens infekcijoms, kiaušidėse gali formuotis pūlingos cistos.
• Ląstelių pokyčiai: Kartais dėl pakitusių ląstelių susiformuoja dermoidinės ar cistadenomos cistos.
• Kitos priežastys: policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), nėštumas, nekanceriniai pakitimai, rečiau – vėžys.

Po menopauzės

• Nekanceriniai augliai
• Kaupiamas skystis kiaušidėse
• Vėžiniai pakitimai (retesni nei nekanceriniai)

Veiksniai, didinantys riziką susirgti cistomis

Yra keletas aplinkybių, dėl kurių tikimybė turėti kiaušidžių cistą didesnė:

• Amžius – daugiausia cistos išsivysto moterims, turinčioms menstruacijas. Jos retai pasitaiko vaikystėje ir po menopauzės.
• Hormonų pusiausvyros sutrikimai, ypač esant PCOS sindromui.
• Vaisingumą skatinančių vaistų vartojimas gali didinti cistų atsiradimo tikimybę.
• Nėštumas – ovuliacijos metu susidariusios cistos gali išlikti per visą nėštumą.
• Sunkios endometriozės formos.
• Dubens infekcijos, ypač plintančios į kiaušides.
• Anksčiau turėtos kiaušidžių cistos dažnai rodo ir didesnę riziką atsirasti naujoms.

Ar kiaušidžių cistos pavojingos?

Nors dauguma kiaušidžių cistų pavojaus nekelia ir išnyksta savaime, kai kurie atvejai gali komplikuotis. Didelės (didesnės nei 5–10 cm) cistos dažniau kelia rūpesčių arba prireikia chirurginio gydymo.

• Kiaušidžių pasisukimas: Auganti cista gali sukelti kiaušidžių susisukimą aplink savo ašį, kas dažnai pasireiškia staigiu skausmu, pykinimu ir vėmimu.
• Cistos plyšimas: Plyšusi cista gali sukelti stiprų skausmą ir gausų kraujavimą, ypač jei cista didelė. Kartais prireikia skubios pagalbos.
• Pūlinys: Jei cista susiformuoja dėl infekcijos, ji gali virsti pūliniu, kuris plyšus padidina sepsio riziką – tai pavojinga gyvybei.

Kaip nustatoma kiaušidžių cista?

Cistos dažnai aptinkamos įprasto ginekologinio apžiūros metu, kai gydytojas pastebi pilvo ar dubens pakitimus. Tiriant daugiau, gali būti atliekami šie testai:

• Nėštumo testas – padeda nustatyti cistos tipą, ypač jei teigiamas (pvz., geltonkūnio cista).
• Ultragarsas – leidžia pamatyti cistos dydį, formą, turinį ir vietą.
• Laparoskopija – per mažą pjūvį pilve įvedamas specialus instrumentas su kamera, leidžiantis pamatyti kiaušides gyvai ir iškart pašalinti cistą.
• Kraujo tyrimai – jei cista iš dalies kieta, tikrinama baltymo CA 125 koncentracija, kuri būdinga kai kurioms ligoms (endometriozė, miomos, dubens uždegimas arba vėžys).

Kiaušidžių cistų gydymo galimybės

Dauguma kiaušidžių cistų išnyksta be gydymo, tačiau priklausomai nuo situacijos gali būti taikomi tokie sprendimai:

• Stebėjimas ir laukimas – jei cista nesukelia problemų, užtenka periodiškai tikrintis.
• Skausmą malšinantys vaistai ar hormoninė kontracepcija. Nors pastaroji nesunaikina esamų cistų, ji gali sumažinti naujų atsiradimą.
• Chirurginis gydymas – prireikia, jei cista didelė, nesitraukia, sukelia simptomus, ar yra įtariama onkologinė liga (ypač vyresniame amžiuje). Operacijos metu gali būti pašalinama tik cista arba visa kiaušidė.

Operacijos būdai

• Laparoskopija – dažniausiai pasirenkama minimaliai invazinė operacija per kelis mažus pjūvius. Daugelis pacientų tą pačią dieną išleidžiama namo.
• Laparotomija – atliekamas didesnis pjūvis, reikalingas esant didelėms ar įtartinoms cistoms.

Naudinga žinoti

Kiaušidžių cistos – dažnas reiškinys, dauguma jų praeina savaime ir pavojaus nekelia. Tačiau svarbu likti budrioms: kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia nauji pilvo skausmai, pūtimas, stiprus arba neįprastas kraujavimas. Skubi pagalba reikalinga, jei kartu atsiranda stiprus, neslopstantis skausmas, pykinimas, stiprus silpnumas ar pakitęs sąmoningumas – tai gali būti trūkimo ar kraujavimo požymiai bei neretai reikalauja skubaus gydymo.