Širdies vožtuvų infekcija (endokarditas): simptomai, gydymas ir profilaktika
Sužinosite
Endokarditas – tai širdies vožtuvų ir vidinės širdies sienelės (endokardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia kraują pasiekusios bakterijos arba grybeliai. Nors ši liga nėra dažna tarp žmonių su sveika širdimi, kai kurios būklės ženkliai padidina riziką susirgti endokarditu.
Rizikos veiksniai
Yra keletas priežasčių, dėl kurių vieni žmonės yra jautresni endokarditui nei kiti. Didžiausią riziką turi tie, kurių širdis jau pažeista ar turi dirbtinius vožtuvus. Tačiau ligos atsiradimui įtakos turi ir daugybė kitų faktorių:
- Ankstesnė endokardito diagnozė
- Sukeltos ar įgimtos širdies ydų istorija
- Vyresnis nei 60 metų amžius – rizika didėja su metais
- Anksčiau atlikta širdies vožtuvo operacija
- Pažeisti vožtuvai dėl infekcijų ar ligų, tokių kaip reumatas
- Širdies ritmo reguliavimo prietaisai, pavyzdžiui, stimuliatoriai
- Turima ŽIV infekcija
- Mitralinio vožtuvo prolapsas su nesandarumu
- Netvarkinga burnos higiena ar vizitai pas stomatologą gali lemti bakterijų patekimą į kraują
- Ilgalaikis intraveninių kateterių naudojimas gydymo metu
- Neteisėtų narkotikų vartojimas nešvariomis adatomis
Simptomų atpažinimas ir diagnozavimas
Pirmieji endokardito požymiai gali būti neryškūs, todėl svarbu stebėti savo savijautą, ypač jei esate tarp rizikos grupių. Atsiradus simptomams, gydytojas dažnai skiria išsamius tyrimus. Kruopštus širdies klausymas stetoskopu leidžia pastebėti naujai atsiradusį ar pakitusį ūžesį, kuris būdingas uždegimui. Gali būti prireikta šių tyrimų:
- Kraujo tyrimai – siekiama nustatyti infekciją ar kitus kraujo pakitimus, pvz., mažakraujystę
- Širdies echoskopija – ultragarsu įvertinami širdies darbas ir vožtuvai, o EKG leidžia analizuoti širdies ritmą
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, norint patikrinti, ar nėra pažeistų plaučių ar širdies
- KT arba magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai – padeda nustatyti, ar infekcija neišplitusi į kitus organus, pvz., galvos smegenis ar krūtinę
Gydymo galimybės
Endokarditui gydyti dažniausiai skiriami stiprūs antibiotikai, kurie iš pradžių leidžiami į veną ligoninėje. Visa intensyvaus gydymo trukmė dažniausiai siekia 2–6 savaites, dalį jo gali tekti tęsti ir namuose. Ligoninėje komanda padės suplanuoti tolimesnę priežiūrą ir vaistų vartojimą.
Kai kuriais atvejais vaistai nepadeda visiškai sustabdyti uždegimo arba išvengiama toliau progresuojančių širdies vožtuvų pažeidimų. Tuomet gali tekti atlikti chirurginę operaciją širdies vožtuvui keisti ar pašalinti infekciją. Sprendimą dėl operacijos priima gydytojų komanda, atsižvelgdama į ligos sunkumą.
Kaip apsisaugoti nuo endokardito
Savalaikis ligos simptomų atpažinimas yra būtinas sveikimui. Pastebėjus neįprastų požymių svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Ypatingai reikšminga burnos higiena: tvarkingas dantų valymas ir vizitai pas odontologą padeda išvengti bakterijų patekimo į kraują. Taip pat rekomenduojama atsargiai vertinti auskarų ar tatuiruočių darymą, ypač jei priklausote rizikos grupei – per šias procedūras lengvai gali patekti infekcija. Infekuotą ar sunkiai gyjančią žaizdą reikia parodyti gydytojui.
Prieš bet kokią medicininę ar odontologinę procedūrą būtinai informuokite specialistus apie savo riziką susirgti endokarditu. Jie gali nuspręsti, ar verta profilaktiškai skirti antibiotikų.
Kokios yra ligos pasekmės ir prognozė?
Laiku pritaikius gydymą, daugiau nei 90 % žmonių su bakteriniu endokarditu visiškai pasveiksta. Grybelinės kilmės infekcija yra sunkiau valdoma. Taip pat svarbus faktorius – kuri širdies pusė yra paveikta: kai pažeista dešinė pusė, pasveikimo tikimybė būna didesnė nei kairės pusės uždegimo atvejais. Po širdies vožtuvo keitimo rizika susirgti didžiausia pirmus metus po operacijos, tačiau endokarditas gali išsivystyti bet kada.
Be tinkamo gydymo uždegimas gali stipriai pakenkti širdžiai ir būti pavojingas gyvybei. Galimos ir tokios komplikacijos kaip širdies nepakankamumas, plaučių embolija, insultas, infarktas ar inkstų funkcijos nepakankamumas.
Pagrindiniai faktai apie endokarditą
Endokarditas – tai infekcinis širdies vožtuvų ir vidinio jos dangalo uždegimas, kylantis dėl bakterijų ar grybelių, pasiekusių organą su krauju. Dažniausiai jis paliečia žmones su buvusiomis širdies ligomis, dirbtiniais vožtuvais ar širdies stimuliatoriumi, taip pat piktnaudžiaujančius intraveniniais narkotikais. Sveikos širdies savininkai paprastai šia infekcija nesuserga.