Tarpinė plaučių liga

Intersticinės plaučių ligos (IPL) yra būklės, kurios pažeidžia plaučių audinį ir apsunkina kvėpavimą. Į šią grupę patenka tokios ligos kaip intersticinė pneumonija ir idiopatinė plaučių fibrozė. Nors kai kuriais atvejais pavyksta nustatyti tikslią priežastį, dažnai ji lieka nežinoma. Visgi yra nemažai veiksnių, galinčių sukelti ar padidinti riziką susirgti IPL.

Dažniausi intersticinės plaučių ligos rizikos veiksniai ir priežastys

Daugelio rūšių bakterijos, virusai ar grybeliai gali sukelti intersticinę pneumoniją. Taip pat plaučių audinys gali būti pažeistas, jei nuolat inhaliuojate kenksmingas daleles ar dulkes.

• Asbestas
• Paukščių baltymai (pvz., iš viščiukų, balandžių, egzotinių paukščių)
• Anglies ar kitų metalų dulkės (dažniausios kasybos, metalurgijos ar statybos darbuose)
• Grūdų dulkės (žemės ūkyje)
• Silicio dulkės
• Talkas

Retais atvejais tam tikri vaistai taip pat gali sukelti IPL. Tarp jų yra kai kurie antibiotikų, priešuždegiminių, chemoterapinių bei širdies ligoms gydyti skirti preparatai. Tačiau dažnai net ir nustačius rizikos veiksnius, lieka neaišku, kodėl vieni žmonės suserga, o kiti – ne. Mokslininkai vis dar ieško atsakymų genetiniu ir ląsteliniu lygmeniu.

Kodėl intersticinės plaučių ligos vystosi ne visiems

Net ir esant tiems pačioms rizikos veiksniams, ne visiems išsivysto IPL. Pavyzdžiui, viena dalis asmenų, turinčių autoimuninių ligų ar kontaktuojančių su paukščių baltymais, suserga, o kiti – ne. Tai rodo, kad lemiami yra ir kiti, dar pilnai neištirti mechanizmai, susiję su paveldimumu, ląstelių pokyčiais ar imuninės sistemos savybėmis.

Rizikos veiksniai: kas didina tikimybę susirgti

• Amžius – dažniau serga suaugusieji, ypač virš 70 metų, tačiau liga gali išsivystyti ir vaikystėje.
• Autoimuninės ligos – vilkligė, reumatoidinis artritas, sklerodermija.
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
• Paveldimumas (kai kurios būklės gali būti perduodamos šeimoje).
• Ankstesnės plaučių ligos – hepatitas C, tuberkuliozė, pneumonija, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
• Rūkymas.
• Sarkoidozė – būklė, kai susidaro mažos uždegiminės ląstelių sankaupos (granuliomos), dažniausiai plaučiuose ar limfmazgiuose.
• Spindulinė terapija, naudojama kai kurioms onkologinėms ligoms gydyti.
• Darbinė aplinka – darbas su anglies dulkėmis, asbestu ar kitomis pavojingomis medžiagomis.

Kaip nustatoma intersticinė plaučių liga

Žmonės, kurie kreipiasi į gydytoją dėl IPL, dažniausiai skundžiasi dusuliu arba kosuliu. Diagnozės nustatymui pasitelkiami įvairūs tyrimai:

Vaizdiniai plaučių tyrimai

• Krūtinės ląstos rentgenograma – padeda pastebėti švelnias linijas plaučiuose.
• Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas – leidžia išsamiau įvertinti plaučius ir aplinkinius audinius.
• Aukštos raiškos KT – naudojamas esant įtarimui dėl IPL, siekiant išgauti kuo detalesnius požymius intersticiume (plaučių skaiduloje).

Funkciniai plaučių testai

Atliekamas uždarame kabinete kvėpuojant per vamzdelį, siekiant įvertinti bendrą plaučių tūrį ir deguonies pernašą į kraują. IPL atveju šie rodikliai dažnai sumažėja.

Plaučių biopsija

• Bronchoskopija – ploną vamzdelį su instrumentais gydytojas įveda per burną ar nosį iki plaučių, paima audinio mėginį.
• Vaizdo kontroliuojama torakoskopinė operacija – atlikus mažus pjūvelius, paimama mėginių iš kelių vietų.
• Atvira plaučių biopsija – didesnis pjūvis krūtinėje, taikoma rečiau.

Ligos sunkumo lygiai

IPL nėra klasifikuojama pagal stadijas, tačiau pagal plaučių funkcijos mėginius išskiriamas lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus ligos laipsnis. Šiuos tyrimus sudaro plaučių tūrio bei deguonies pasisavinimo vertinimas.

Lengvu atveju dusulys dažniausiai pasireiškia tik aktyviai judant, o didėjant pažeidimui, trūksta oro ir kasdienėje veikloje ar net ramybės būsenoje. Sausas, varginantis kosulys būdingas bet kuriame etape, tačiau stiprėja progresuojant ligai.

Gydymo pasirinkimai

Vaistų ar procedūrų, kurios visiškai išgydytų IPL, kol kas nėra. Tačiau gydymas padeda pristabdyti ligos progresą, sumažinti simptomus ar pagerinti gyvenimo kokybę.

• Deguonies terapija – skirtas palaikyti reikiamą deguonies kiekį kraujyje ir mažinti širdies apkrovą, jei deguonies kraujyje trūksta.
• Fizinė terapija – specialūs pratimai, kvėpavimo technikos padeda stiprinti kvėpavimo raumenis ir plaučių pajėgumą.
• Plaučių persodinimas – siūlomas sunkiausiems atvejams, kai išnaudotos kitos gydymo priemonės.

Skiriami ir vaistai, atsižvelgiant į individualius poreikius:

• Antibiotikai – naudojami gydant bakterinės kilmės intersticinę pneumoniją. Virusinės dažniausiai praeina savaime, grybelinės – gydomos priešgrybeliniais vaistais.
• Kortikosteroidai – mažina uždegiminę reakciją plaučiuose, ypač jei prasideda randėjimas.
• N-acetilcisteinas – itin stiprus antioksidantas, galintis lėtinti kai kurių IPL formų progresavimą.
• Imunitetą veikiantys vaistai (pvz., ciklofosfamidas, ciklosporinas, metotreksatas, nintedanibas, pirfenidonas) gali būti rekomenduojami gydytojo nuožiūra ir reikalauja atidos dėl galimų sunkių reakcijų.

Gyvenimas su intersticine plaučių liga

Nors liga nėra išgydoma, tačiau labai svarbu rūpintis savo sveikata, kad liga neprogresuotų greičiau:

• Gydykite visas kitas būkles (pavyzdžiui, GERL), kurios gali prisidėti prie IPL vystymosi.
• Darbo vietoje ir buityje venkite dulkių, asbesto ir kitų kvėpavimo takams pavojingų medžiagų. Jei negalite išvengti, naudokite respiratorių.
• Venkite sąlyčio su paukščių kailiais, mėšlu, šienu ar pelėsiu, jei turite alergijų.
• Meskite rūkyti ir venkite kitų dūmų įkvėpimo.
• Subalansuota mityba – sergant plaučių ligomis gali sumažėti apetitas ar pradėti kristi svoris dėl didesnių energijos poreikių kvėpuojant.
• Rekomenduojama skiepytis nuo gripo ir plaučių uždegimo, nes infekcijos dažnai pablogina IPL eigą.
• Išlikite fiziškai aktyvūs – judėjimas saugo nuo raumenų silpnėjimo ir padeda lengviau įveikti dusulį.

Galimos komplikacijos

Progresuojanti ar sunki IPL gali sukelti rimtų pasekmių:

• Plaučių hipertenzija – padidėjęs spaudimas plaučiuose dėl užsikimšusių smulkiausių kraujagyslių ir deguonies stygiaus.
• Dešiniosios širdies nepakankamumas – dėl plaučių kraujotakos apkrovos gali išsivystyti šios širdies dalies silpnumas ar nepakankamumas.
• Kvėpavimo nepakankamumas – stipriai sumažėjus deguonies lygiui, gali kilti didelis pavojus gyvybei.
• Plaučio kolapsas (pneumotoraksas) – kai oras kaupiasi tarp krūtinės sienelės ir plaučio, jį spaudžia ir dalis plaučio subliūkšta.
• Plaučių vėžys – sergantiems sunkiomis IPL formomis rizika susirgti vėžiu išlieka didesnė.

Kaip sumažinti intersticinės plaučių ligos riziką

• Venkite darbo ar buities aplinkos, kurioje gausu asbesto, anglies, silicio ar kitokių dulkių. Jei to išvengti nepavyksta, naudokite respiratorius.
• Saugokitės aplinkos alergenų ir bakterijų – paukščių plunksnų, išmatų, pelėsio, kito užterštumo.
• Nerūkykite, neįkvėpkite pasyvaus dūmų.
• Jei sergate būklėmis (pvz., hepatitu C, plaučių uždegimu, LOPL, sarkoidoze), pasitarkite su gydytoju apie galimus profilaktikos būdus.

Pagrindinės žinios apie intersticinę plaučių ligą

IPL – tai grupė ligų, kurios sukelia plaučių audinio randėjimą ir sunkina kvėpavimą. Ligos gali išsivystyti dėl ilgalaikio kontaktavimo su kenksmingomis medžiagomis (pvz., asbestu, anglies dulkėmis, pelėsiu) ar dėl autoimuninių procesų, tačiau dažnai tiksli priežastis taip ir lieka neaiški. Šiuo metu šių ligų visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas – vaistais, deguonies terapija, kineziterapija – padeda pagerinti gyvenimą ir pristabdyti progresą.