Anafilaksija (Anafilaksinė reakcija): simptomai, priežastys, gydymas

Anafilaksija – tai sunki alerginė reakcija, kuri gali pasireikšti įvairiomis aplinkybėmis, net jei žmogus tik įkvepia alergeno daleles. Kai kuriems užtenka kontaktuoti su lateksu, o kitiems – tam tikrų žiedadulkių ir maisto produktų derinio.

Kada gali kilti anafilaksinė reakcija

Yra keli dažniausiai pasitaikantys deriniai, sukeliantys anafilaksiją jautriems žmonėms:

• Kvėpuojama beržo žiedadulkėmis ir valgoma obuolių, žalių bulvių, morkų, salierų arba lazdyno riešutų
• Kvėpuojama kiečio žiedadulkėmis ir valgoma salierų, obuolių, žemės riešutų ar kivio
• Kvėpuojama kiečių žiedadulkėmis ir suvalgoma melionų arba bananų
• Liečiama lateksą ir valgoma papajos, kaštonų ar kivio

Retkarčiais anafilaksiją gali išprovokuoti sportas praėjus kelioms valandoms po tam tikrų produktų valgymo, arba net pats fizinis krūvis be jokio kitokio akivaizdaus priežasties faktoriaus.

Kaip pasireiškia ir kas lemia riziką

Anafilaksijos simptomai dažniausiai išryškėja greitai – per kelias minutes nuo kontakto su alergenu, nors kartais reakcija gali pasirodyti ir vėliau (po valandos ar dar ilgiau). Yra žmonių, kuriems taip ir neaišku, kas sukėlė reakciją – toks atvejis vadinamas idiopatine anafilaksija.

Labiausiai rizikuoja patirti anafilaksiją tie, kurie jau yra ją patyrę anksčiau – kiekvienas naujas atvejis gali būti stipresnis. Riziką padidina ir kiti veiksniai:

• Lėtinės alergijos
• Astma
• Širdies ligos ar kitos lėtinės būklės
• Mastocitozė (kai organizme būna per daug tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių)

Diagnozė ir tyrimai

Jei įtariate, jog turite stiprią alergiją, ar jau esate turėję anafilaksinę reakciją, pasikonsultuokite su gydytoju. Specialistas pasidomės, ar stebėjote alerginės reakcijos požymių po:

• Tam tikro maisto suvalgymo
• Vaistų vartojimo
• Latekso kontakto
• Vabzdžių įgėlimų ar įkandimų

Tam, kad būtų nustatyta tikroji alergijos priežastis, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

• Kraujo tyrimai (matuojamas triptazės kiekis, kuris padidėja anafilaksijos atveju ir išlieka aukštas iki trijų valandų po reakcijos)
• Odos mėginiai, nustatantys jautrumą maistui, cheminėms ar kitoms medžiagoms

Gydytojas gali skirti ir kitus tyrimus, jei simptomai primena kitas ligas.

Anafilaksijos gydymas

Pats efektyviausias būdas reaguoti į anafilaksiją – nedelsiant panaudoti adrenalino preparatą. Jeigu jau esate patyrę anafilaksiją, su savimi visuomet turėkite dvi dozes šio vaisto. Svarbu patikrinti, ar vaisto galiojimas nėra pasibaigęs, tačiau net ir pasibaigus galiojimo laikui, kilus reakcijai – vartokite esamą vaistą.

Tradicinis pagalbos būdas – adrenalino švirkštu įsileidimas į šlaunį. Pastaruoju metu ima plisti ir adrenalino nosies purškalas žmonėms, sveriantiems 30 kg ir daugiau – jį tiesiog įpurškiate į šnervę. Kaip ir su švirkštu, rekomenduojama turėti dvi dozes. Gydytojas gali nurodyti pradžioje neatsisakyti ir švirkšto – kol priprasite naudoti naują formą.

Pagalba ir tolesnė priežiūra

Jei panaudojus adrenaliną simptomai visiškai išnyksta, skubiosios pagalbos gali ir neprireikti – svarbiausia turėti papildomos vaisto atsargai. Tačiau būtinai kreipkitės į medikus, jei:

• Reakcija labai sunki
• Simptomai nedingsta ar netgi stiprėja
• Po pagerėjimo jie sugrįžta

Prižiūrint specialistams, gali tekti suleisti papildomą vaisto dozę, o sunkiais atvejais prireikia įstatyti kvėpavimo vamzdelį per burną ar nosį. Jei ir tai nepadeda – atliekama tracheostomija (vamzdelio įstatymas tiesiai į trachėją).

Gydymo metu ar ligoninėje gali būti skiriama deguonies, lašinama skysčių, leidžiami antihistamininiai preparatai ar steroidai patinimui mažinti, o kvėpavimui pagerinti – bronchius atpalaiduojantys vaistai (β-agonistai). Dažnai pacientui siūloma dar keletą valandų pasilikti stebėjimui, kad būtų užtikrinta, jog reakcija nesikartos.

Po tokio įvykio verta apsilankyti alergologijos konsultacijoje, ypač jei nežinote, kas sukėlė reakciją. Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti desensibilizacijos procedūras (alergijos mažinimo injekcijas), kad ateityje reakcijos būtų lengvesnės ar apskritai nebekiltų.

Kaip saugotis anafilaksijos

Efektyviausias būdas apsisaugoti – tiksliai žinoti savo alergiją ir jos vengti. Tačiau būtina imtis ir kitų saugumo priemonių:

• Nešiokite medicininį identifikavimo ženkliuką (apyrankę ar pakabuką), kad aplinkiniai žinotų apie Jūsų riziką ir atpažintų būklę, jei kiltų reakcija.
• Turėkite su savimi būtinų vaistų rinkinį – gydytojas patars, kokius medikamentus reikia visada nešiotis.
• Apie savo alergiją ir riziką informuokite visus gydytojus, stomatologus ir kitus specialistus, kad būtų galima išvengti alergenų.
• Jei reakcijos kyla dėl vabzdžių įgėlimų, dėvėkite apsauginius rūbus, venkite stiprių kvapų ar ryškių spalvų, kurios traukia vabzdžius, o priartėjus vabzdžiui – nesimuistykite, tiesiog ramiai pasitraukite.
• Maisto alergijų atveju visada kruopščiai skaitykite etiketes, klauskite apie patiekalų sudėtį valgydami kavinėse ar svečiuose, informuokite artimuosius ir draugus apie savo riziką.

Net ir imantis visų atsargumo priemonių, kontaktas su alergenu galimas. Labai svarbu turėti aiškų veiksmų planą ir išmokyti artimuosius bei draugus veikti nedelsiant, jeigu reakcija prasideda.

Anafilaksijos komplikacijos

Labai stipri anafilaksija gali būti pavojinga gyvybei – galima uždusti, sustoti širdis. Tokia grėsmė ypač didelė, jei turite kitų ligų: astmą, širdies arba plaučių ligas. Svarbu išmanyti, kaip atpažinti pirmuosius anafilaksijos požymius ir žinoti, kaip elgtis susidūrus su reakcija – tai padės išvengti pavojingų padarinių.