Kodėl norisi saldumynų po blogų naujienų?

Ar kada pastebėjote, kad po nemalonių žinių ar įtemptų situacijų ranka pati tiesiasi prie šokolado plytelės ar saldžių užkandžių? Tokia reakcija dažnai atrodo natūrali, tačiau iš tikrųjų slypi gilesni biologiniai ir psichologiniai mechanizmai. Kodėl po blogų naujienų nori(si) prisigerti saldumynų? Kaip šią reakciją lemia mūsų smegenys, emocijos ir net įpročiai? Šiame straipsnyje pažvelgsime į mokslinius pagrindus ir pateiksime praktiškus patarimus, kaip valdyti saldumynų potraukį stresinėse situacijose.

Emocinė valgymo prigimtis

Kaip veikia „emocinis alkis“?

Emocinis valgymas – tai reiškinys, kai noras valgyti kyla ne iš fizinio alkio, o kaip atsakas į stiprias emocijas, pavyzdžiui, stresą, liūdesį ar nuobodulį. Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent emocinis diskomfortas dažniausiai skatina rinktis kaloringus, daug cukraus turinčius produktus. Tai siejama su žmogaus psichologiniais poreikiais: saldumynai laikinai padeda atitraukti dėmesį nuo skaudžių išgyvenimų ar padeda nusiraminti.

Kodėl dažniausiai norisi saldaus?

Saldūs produktai sukelia trumpalaikį malonumo jausmą, nes jų vartojimas aktyvina smegenų atlygio sistemą, išskiriant neuromediatorių – dopaminą („laimės hormoną“). Tai vienas pagrindinių priežasčių, kodėl po nemalonių įvykių norisi kompensuoti patirtą stresą ar blogas emocijas greitai prieinama „pagalba“ – saldumynais.

Cheminė smegenų reakcija į stresą

Streso hormono poveikis apetitui

Kai patiriame blogas naujienas ar stresą, organizmas ima gaminti hormoną kortizolį. Nors kortizolis svarbus prisitaikyti prie iššūkių, jis taip pat stiprina norą valgyti kaloringą maistą, ypač turintį daug cukraus ir riebalų. Tyrimai pabrėžia, kad esant dideliam stresui žmogaus gebėjimas atsispirti impulsyviam valgymui silpnėja.

Cukraus poveikis nuotaikai

Cukrus ne tik aktyvina dopamino sistemą, bet ir pakelia serotonino kiekį smegenyse. Serotoninas prisideda prie geresnės nuotaikos ir emocinės savijautos, todėl noras saldumynų po blogų naujienų tampa tarsi natūralus savisaugos „receptas“, siekiant kompensuoti neigiamus jausmus.

Įpročių ir kultūros įtaka

Vaikystėje susiformavusi asociacija

Neretai saldumynų norą lemia ir ankstyvi patyrimai. Vaikystėje už sėkmę ar gerą elgesį dažnai būname apdovanoti saldžiais užkandžiais. Nukenčiame ar liūdime – taip pat dažnai nusiraminame ledais, pyragais ar saldainiais. Tai sukuria asociaciją: kai bloga, saldumynai – paguoda. Ši schema lieka pasąmonėje ir suaugus, todėl nejučia tokį elgesį kartojame stresinėse situacijose.

Socialiniai ritualai ir reklama

Kultūriškai įprasta saldumynus siekti su šventėmis, dovanomis, paguoda net ir per laidas ar filmus. Šiuolaikinė reklama dažnai pabrėžia saldumynų „ramesnį“, „jaukų“ ar „paguodžiantį“ vaidmenį. Visa tai papildomai sustiprina troškimą rinktis saldų maistą būtent tada, kai emocijos – ne pačios geriausios.

Ar blogi jausmai visada turi vesti prie saldumynų?

Pavojai, kuriuos kelia besaikis saldumynų vartojimas

Nors vienkartinis pasilepinimas šokoladu retai padarys žalą, dažnas emocinis valgymas gali tapti įpročiu ir net pakenkti sveikatai. Didelis cukraus vartojimas susijęs su antsvoriu, padidėjusiu diabeto ir širdies ligų rizika bei gali sustiprinti depresijos požymius. Būtent todėl svarbu atpažinti emocinės mitybos signalus ir ieškoti kitų būdų suvaldyti stresą.

Mitas: saldumynai padeda spręsti problemas

Neretai išgirstama nuomonė: „saldumynas padeda pamiršti rūpesčius“. Deja, tai trumpalaikis efektas – kaip rodo tyrimai, dažnas „užvalgymas“ emocijų dažniausiai tik nuslopina tikruosius poreikius ir nepadeda iš esmės spręsti streso ar blogos nuotaikos priežasties. Tai ilgainiui gali lemti kaltės jausmą, dar labiau pabloginant savijautą.

Kaip valdyti saldumynų potraukį po blogų naujienų?

Alternatyvūs būdai nusiraminti

• Trumpa mankšta arba pasivaikščiojimas. Fizinis aktyvumas mažina stresą ir padeda išsiskirti geros savijautos hormonams, nelaukiant cukraus „pagalbos“.
• Meditacija ar kvėpavimo pratimai. Sąmoningas dėmesio nukreipimas į pojūčius ar kvėpavimą nuramina nervų sistemą ir padeda objektyviau pažvelgti į situaciją.
• Emocijų atpažinimas ir išraiška. Vietoje bandymo jausmus „užvalgyti“, pasikalbėk su artimaisiais ar užsiimk mėgstama veikla.
• Laikinas atitraukimas dėmesį. Žaisk, klausykis muzikos ar žiūrėk trumpą smagų vaizdo įrašą – net kelios minutės gali pakeisti emocinį foną.

Mažesni, sąmoningi žingsniai

• Jei noras saldumynams stiprus, pasirink mažesnę porciją (saldainį, ne plytelę).
• Prieš užkandžiaudami paklauskite savęs: ar esu alkanas, ar tik liūdnas/stresuotas?
• Stenkitės visuomet turėti alternatyvių sveikų užkandžių – vaisių, riešutų ar graikiško jogurto.

Kada reikėtų sunerimti?

Jei pastebite, kad prasta emocinė savijauta ir noras saldumynų užvalgyti ima kartotis nuolat, o emocinis valgymas turi įtakos nuotaikai ar sveikatai, pravartu kreiptis į sveikatos specialistą. Gali būti, kad po blogų naujienų patiriamas nuolatinis stresas ar nerimas, kurį reikėtų vertinti giliau. Kartais paslėpta depresija ar emocinės būsenos sutrikimai ilgainiui skatina priklausomybę nuo saldumynų ir kitų „raminamųjų“ įpročių.

Išvada

Noras valgyti saldumynus po blogų naujienų – natūrali, tačiau ne visada sveika žmogaus reakcija į stresą. Ją lemia gilių psichologinių, cheminių ir kultūrinių veiksnių visuma. Svarbiausia – atpažinti tikrąsias emocinio valgymo priežastis ir mėginti jas „prisijaukinti“ sąmoningai. Tai leidžia išvengti žalingų maisto vartojimo modelių ir padėti sau kitais, sveikesniais būdais. Jei saldumynų potraukis dažnas ar trukdo kasdienybei, verta pasikonsultuoti su gydytoju arba psichologu ir ieškoti priežasties bei išeičių. Saldumynais mėgaukitės sąmoningai ir tik tada, kai to tikrai norite – ne kai to reikalauja emocijos po blogų naujienų.