Ko tikėtis, kai mylimas žmogus miršta

Kai kuriais atvejais užkietėję viduriai ar sunkumas šlapinantis taip pat gali lemti nerimą ar sudirgimą paskutinėmis gyvenimo dienomis. Pastebėję tokius požymius, pasikalbėkite apie tai su slaugos ar medicinos komanda.

Tualeto poreikiai

Artėjant gyvenimo pabaigai, organizmo pokyčiai gali iššaukti šlapimo ar išmatų nelaikymą. Slaugomiems žmonėms dažnai prireikia specialių įklotų ar net šlapimo kateterio. Jei žmogus mažiau valgo ir geria, išmatos pasidaro retesnės, o šlapimas – tamsesnis. Tai natūralūs procesai kūno silpstant.

Kiti pabaigos ženklai

• Stiprus skausmas gali pasireikšti tuo, kad žmogus suspaudžia pirštus, suraukia veidą ar net verksmingai šaukiasi pagalbos. Tokiais atvejais palengvinamas skausmas vaistais.
• Gyvybiniai rodikliai tampa nereguliarūs: keičiasi pulsas, kraujospūdis.
• Kvapas kūno skysčiuose, odoje arba kvėpavime gali priminti nagų lako valiklį – tai medžiagų apykaitos pakitimų išdava.
• Dėl pakitusios kraujotakos rankos, pėdos, ausys ir nosis tampa šaltesni.
• Gali pasireikšti sensoriniai pokyčiai: regos, klausos haliucinacijos ar kliedesiai, kai žmogus kalba apie artėjantį išvykimą ar jau mirusius artimuosius.

Kas vyksta mėnesiais iki pabaigos

Praėjus keliems mėnesiams iki gyvenimo pabaigos, žmogus paprastai vis daugiau ilsisi, miega ilgiau, mažiau nori valgyti ir gerti. Palaipsniui jis atsiriboja nuo aplinkinių, mažiau bendrauja ar užsiima įprasta veikla. Vaikai ir paaugliai dažnai lieka aktyvesni, tačiau gali dažnai užduoti sudėtingus klausimus.

Pokalbiai apie paskutines valandas

Šiuo metu verta pasitikslinti, ar sutvarkyti visi reikalingi formalumai. Pasiteiraukite apie išankstinius sveikatos priežiūros sprendimus, ar yra nurodytas žmogus, kuris prireikus priimtų medicininius sprendimus, ar žinomi svarbūs dokumentai ir jų slaptažodžiai. Pasitikrinkite testamento būklę bei paskutines žmogaus pageidaujamas apeigas.

Kas keičiasi savaitėmis iki mirties

1–2 savaitės iki atsisveikinimo dažniausiai žymimos nuolatiniu nuovargiu – žmogus dažnai lieka lovoje. Tuomet pasireiškia:

• Pasikeitęs miego ir būdravimo režimas
• Beveik nejaučiama troškulio ir alkio
• Mažiau ir retesni tuštinimosi bei šlapinimosi atvejai
• Padidėjęs skausmo pojūtis
• Pakitusios gyvybinės funkcijos – pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas
• Nestabili kūno temperatūra – oda tampa vėsi, kartais būna drėgna ar blyški
• Ryškėjantis iškvėpimo garsai dėl gleivių susikaupimo gerklėje
• Dažnas sumišimas, mieguistumas

Nerimaujantis kvėpavimas bei painiava dažnai labiau trikdo artimuosius nei patį žmogų, o diskomfortas paprastai yra suvaldomas. Kartais žmogus praranda galimybę vartoti vaistus per burną, todėl prireikia kitų būdų palengvinti būklę.

Haliucinaciniai reginiai ar pokalbiai su seniai išėjusiais artimaisiais gali tapti ramybės šaltiniu. Jei tokie patyrimai žmogui suteikia paguodos, nereikėtų bandyti atkalbėti ar įtikinėti, kad jie netikri, nes tai gali sukelti liūdesį ar priešpriešą.

Paskutinės 24 valandos

Paskutinę dieną prieš išėjimą žmogus beveik visai nebenori nei valgyti, nei gerti. Tuštinimasis ir šlapinimasis dažniausiai nutrūksta. Veide gali matytis grimasos, atsirasti skausmo garsų.

• Akys tampa ašarotos arba apsiblaususios
• Pulsą ir širdies tvinksnius sunku užčiuopti ar išgirsti
• Temperatūra sumažėja
• Klumpant kraujotakai, kelių, pėdų, rankų oda netenka spalvos ir įgyja melsvai violetinį atspalvį
• Gali dažnėti dusulio epizodai, įkvėpimai retėja, kol galiausiai nustoja

Paskutinėmis valandomis žmogus paprastai praranda samoningumą, tačiau net tada dažnai vis dar girdi ir jaučia aplinkinius.

Mirtis artimiausiomis valandomis

• Kūnas tampa labai išbalęs
• Akys beveik visą laiką užmerktos
• Kvėpavimas svyruoja tarp tylaus ir triukšmingo, laikui bėgant išretėja
• Veidas atsipalaiduoja, žandikaulis atvėrėjęs
• Gali būti ilgi laiko tarpai tarp įkvėpimų, iki kvėpavimas visai sustoja

Paskutinės valandos ir akimirkos

Dažniausiai žmogus būna be sąmonės. Retais atvejais gali būti labai ramus, bet kartais pasireiškia nerimas, sumišimas, stiprios haliucinacijos ar net judesiai iš lovos. Svarbiausia šalia išlikti ramiems, švelniai paglostyti ar užleisti foninę muziką. Kartais pagelbėja ir raminamieji vaistai.

Kambarys turėtų būti apšviestas šiltai, ramiai, be dirginančių garsų ar išorinių trukdžių. Nuraminkite artimąjį žodžiais ir savo buvimu.

Kai kurie žmonės paskutinėmis valandomis staiga tampa budrūs ir energingi – šis reiškinys vadinamas terminaline aiškuma, tačiau jo trukmė ir pasireiškimas skirtingas kiekvienam žmogui.

Ar žmogus jaučia artėjančią mirtį?

Daugelis besitraukiančių iš gyvenimo žmonių suvokia, kad jų laikas artėja į pabaigą. Jie gali kalbėti apie pasirengimą išvykti, išreikšti troškimą sutikti anapusinius artimuosius arba įvardyti kitus, pagal jų tikėjimą, svarbius asmenis.

Kai atėjo laikas atsisveikinti

Apsisprendimas, kada sukviesti artimuosius galutiniam atsisveikinimui, paprastai labai sunkus. Apie neišvengiamą pabaigą patariama pranešti svarbiausiems šeimos nariams bei draugams iš anksto. Slaugos komanda gali padėti šeimai psichologiškai ir praktiškai pasiruošti tam, kas laukia, – tiek fiziniams, tiek emociniams pokyčiams. Kartu lengviau palaikyti vieniems kitą.

Negalima numatyti, ar visi susirinkę spės išbūti iki paskutinių akimirkų. Dažnai atsitinka, kad žmogus iškeliauja, kai likusieji trumpam pasitraukia – tarsi jiems nesinorėtų išeiti stebint mylimiesiems.

Kalbant su žmogumi, kuris ruošiasi išėjimui, kartais svarbiausia pasakyti keturis paprastus žodžius:

• Mylėk tave
• Atleisk man
• Aš atleidžiu tau
• Ačiū

Jautrumas lieka iki paskutinės akimirkos – net jei žmogus atrodo abejingas ar nesureaguoja, jis dažnai dar girdi ir supranta.

Palaikymas iš slaugytojų

Artimo netektis kelia daug išgyvenimų. Jei asmuo yra slaugos ar hospiso įstaigoje, tarnautojai gali pasiūlyti ne tik rūpinimąsi, bet ir emocinę paramą. Jie taip pat gali nukreipti į kitus specialistus ar organizacijas, kurios padeda įveikti netektį ir gedulą.

Žingsniai po mirties

Jūsų ir artimųjų sprendimas – pasilikti su išėjusiuoju tiek laiko, kiek norisi. Galbūt norėsite būti vieni, o gal – kartu su kitais. Netikėta mirtis nėra neatidėliotina situacija. Jei žmogus buvo slaugomas įstaigoje, apie tai praneškite jų personalui. Namuose – susisiekite su gydytoju, vietos sveikatos skyriumi ar laidojimo namais, kad sužinotumėte, kokie veiksmai laukia toliau. Prieš išduodant mirties liudijimą, privaloma oficiali mirties registracija.

Jei mirusysis buvo nustatęs norus dėl laidotuvių, kremavimo ar kitų dalykų, vadovaukitės šiomis nuorodomis. Artimiesiems taip pat reikės apie mirtį informuoti kitus šeimos narius ir draugus.

Palaikymo būdai netekties akivaizdoje

Kiekvienas žmogus netektį išgyvena pagal save. Vieni verkia ar šneka apie savo jausmus, kiti stengiasi kuo daugiau veikti. Kartais normalu jausti ir palengvėjimą, jei sergantis artimasis ilgai kentėjo skausmą ar negalavimus.

Jeigu sielvartas trukdo gyventi įprastą gyvenimą, verta kreiptis pagalbos – pasikalbėti su psichologu, sveikatos priežiūros specialistu ar jungtis prie paramos grupės. Vietinės slaugos organizacijos bei tam tikros darbdavių programos taip pat gali būti naudinga pagalbos priemonė.

Artimuosius prižiūrintys ar slaugantys žmonės informacijos ir paramos gali gauti iš įvairių bendruomenės ar pagalbos organizacijų.

Santrauka

Kiekviena žmogaus kelionė į mirtį savita, tačiau daugeliui būdingi bendri požymiai: keičiasi kvėpavimas, odos spalva, elgesys. Labai svarbu paskutinėmis dienomis būti šalia, kurti rūpestingą ir ramią aplinką, parodyti artimajam dėmesį bei šilumą.