Kas sukelia astmą? 10 dažniausių astmos provokuojančių veiksnių

Fizinis krūvis dažnam astma sergančiam žmogui kelia iššūkių. Net iki 80% žmonių, turinčių šią ligą, gali pasireikšti kvėpavimo takų susiaurėjimas po intensyvaus sporto. Dažnai būtent judėjimas tampa pagrindiniu astmos provokatoriumi. Pajutus dusulį, kosulį ar spaudimą krūtinėje per pirmąsias 5–15 minučių nuo aerobinės treniruotės pradžios, galima įtarti fizinio krūvio nulemtą astmą. Laimei, daugeliui simptomai praeina per pusvalandį ar valandą, tačiau iki pusės atvejų sunkumai gali pasikartoti po 6–10 valandų. Tam tikros priemonės, pavyzdžiui, lėtas apšilimas, padeda sumažinti paūmėjimo riziką.

Astmos ir rėmens ryšys

Neretas atvejis, kai astma sergantys žmonės patiria stiprų rėmenį ar gastroezofaginį refliuksą. Nustatyta, kad net iki 89% astmatikų naktimis vargina ši problema – ji dažnai paūmėja gulint. Paprastai stemplę nuo rūgšties apsaugo vožtuvas, tačiau jam neveikiant tinkamai, agresyvios skrandžio rūgštys patenka į stemplę, gerklę ar net kvėpavimo takus. Dėl to gali kilti dirginimas, uždegimas ir provokuoti astmos priepuolį.

Refluksas kaip astmos priežastis labiau tikėtinas, jei liga prasideda jau suaugus, nėra polinkio alergijoms ar kvėpavimo takų uždegimams, o kontrolė tampa sudėtinga. Kosulys, pasirodantis atsigulus, taip pat gali būti šio mechanizmo požymis. Jei įtariamas refliuksas, gydytojas dažnai siūlo keisti mitybą, atlikti tyrimus ar paskirti gydymą.

Kaip cigaretės veikia astmą

Aktyvus ar pasyvus rūkymas didina astmos išsivystymo ir paūmėjimų riziką. Rūkantieji dažniau patiria nuolatinį kosulį, dusulį, švokštimą. Jei nėščia moteris rūko, jos kūdikis gali gimti su kvėpavimo sunkumais arba ateityje turėti silpnesnius plaučius. Turintiems astmą rūkaliai ypač rizikuoja – mesti rūkyti yra viena svarbiausių priemonių siekiant išsaugoti plaučių sveikatą.

Kvėpavimo takų infekcijos ir astma

Sinusitui, kaip ir astmai, būdingas gleivinių uždegimas. Uždegimas skatina gausesnį gleivių išsiskyrimą, sunkinantį kvėpavimą ne tik per nosį, bet ir per bronchus. Jei sergama astma bei prasideda sinusitas, kvėpavimo takų jautrumas dažnai sustiprėja, todėl svarbu laiku gydyti infekcijas.

Infekcijos ir jų įtaka

Peršalimas, gripas, bronchitas ar sinusitas gali provokuoti astmos priepuolį. Bakterinės ir virusinės infekcijos dažnai tampa paūmėjimo priežastimi, ypač vaikams iki 10 metų. Dar du mėnesius po infekcijos astmos simptomai gali išlikti sustiprėję. Pastebėta, kad nuo 20% iki 70% suaugusiųjų, sergančių astma, papildomai kenčia ir nuo sinusito. Be to, žmonėms su alerginiu rinitu ar sinusitu, 15%–56% taip pat randama astmos požymių.

Vaistai, kurie gali sukelti astmą

Nemaža dalis astmos turinčių žmonių reaguoja į tam tikrus vaistus, galinčius išprovokuoti priepuolį. Nederėtų bijoti visų išvardytų vaistų, tačiau, pastebėjus simptomus išgėrus naują preparatą, svarbu pasitarti su gydytoju.

• Skausmą malšinantys vaistai. Apie 10–20% asmenų su astma gali būti jautrūs aspirinui ir nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU), tokiems kaip ibuprofenas ir naproksenas. Astmos priepuoliai, išprovokuoti šių vaistų, gali būti labai pavojingi. Turint aspirinui jautrią astmą, jų reikėtų visiškai vengti. Acetaminofenas paprastai laikomas saugesniu, tačiau, dėl retų reakcijų, prieš vartojimą būtinai pasitarkite su gydytoju.
• B-blokatoriai. Šie vaistai dažniausiai skiriami širdies ligų, padidėjusio kraujospūdžio ar migrenos profilaktikai, taip pat naudojami glaukomai gydyti akių lašų pavidalu. Jei sergate astma, visi jūsų sveikatos priežiūros specialistai, taip pat ir akių gydytojas, turi apie tai žinoti. Pradėdami naują gydymą, atidžiai sekite savijautą.
• AKF inhibitoriai. Jie naudojami širdies ligų ir spaudimo kontrolei, tačiau maždaug dešimtadaliui pacientų šie vaistai sukelia kosulį. Nors šis kosulys nėra astma, sergantiems kvėpavimo takų ligomis simptomai gali tapti sunkiau atskiriami ar net sukelti astminį priepuolį. Atsiradus kosuliui, pasitarkite su gydytoju dėl tolimesnio gydymo pasirinkimo.

Sergant sunkia astma, būtina prieš vartojant bet kokius naujus vaistus (net nereceptinius) pasitarti su gydytoju. Jei turite žinomą jautrumą tam tikram vaistui, apie tai turi žinoti tiek gydytojas, tiek vaistininkas. Tai labai svarbu saugant savo sveikatą.

Kiti veiksniai, didinantys astmos riziką

Kvėpavimo takai sergant astma išlieka jautrūs ir reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius. Tarp jų – tabako ir medienos dūmai, stiprūs kvapai, oro tarša, cheminės medžiagos, dulkių dalelės darbe.

Be to, ataką gali sukelti oro pokyčiai – šaltis, drėgmės ar temperatūros svyravimai. Net stiprios emocijos (stresas, pyktis, ilgas juokas ar verksmas) gali sužadinti astmos simptomus.

Kaip sužinoti, kas provokuoja astmą?

Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į galimus dirgiklius. Kartais kvėpavimo takai tampa jautrūs iš karto po kontakto, kitais atvejais reakcija pasireiškia tik po kelių dienų ar net savaičių. Vieniems tie patys dirgikliai simptomų nesukelia, o kitus kamuoja stiprūs požymiai.

Pirmas žingsnis, padedantis atpažinti savo astmos priežastis, yra prisiminti aplinkybes, kurios buvo priepuolio metu. Gydytojas gali pasiūlyti atlikti kraujo tyrimus arba naudoti piko srauto matuoklį, kuris parodo, kaip greitai ir stipriai galite iškvėpti orą. Tai padeda stebėti kvėpavimo pokyčius, o specialistas gali padėti sudaryti veiksmingą priežiūros planą.

Taip pat verta žinoti, kad ligą provokuojantys veiksniai laikui bėgant gali keistis. Pavyzdžiui, kažkada alergijos nesukėlusios žiedadulkės gali tapti problema vėliau. Dažnai išvengti dirgiklių nėra paprasta, ypač viešose ar darbinėse erdvėse, todėl glaudus bendradarbiavimas su gydytoju padeda rasti geriausius sprendimus. Specialistai gali pasiūlyti, kaip efektyviausiai valdyti astmą ir užtikrinti, kad visada turėtumėte reikiamus vaistus.

Kada būtina imtis veiksmų?

• Pastebimas dažnesnis nei įprastai pagalbinio inhaliatoriaus vartojimas.
• Užsitęsęs ar stiprėjantis kosulys.
• Oro trūkumas, spaudimas ar sunkumas krūtinėje.
• Naktį pabundate dėl kvėpavimo sutrikimų.
• Pradedate greitai nuvargti ar nebegalite atlikti įprastų fizinių veiklų nepatirdami dusulio ar švokštimo.

Pajutus artėjančio astmos priepuolio požymius, nedelsdami panaudokite savo pagalbinį inhaliatorių. Jei poveikio nėra arba kvėpuoti vis dar sunku, būtina skubiai kreiptis pagalbos. Jei namuose turite steroidinį vaistą, jį galima išgerti pakeliui pas specialistus.