Hipokalemija (sumažėjęs kalio kiekis): simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

Nustatyti, ar jūsų organizmas netenka kalio, gali padėti šlapimo tyrimas. Dėl to gydytojas gali paprašyti jūsų pateikti šlapimo mėginį.

Kai kada sumažėjęs kalio kiekis veikia kraujospūdį, todėl vizito metu gydytojas jį pamatuos. Jei įtariama, kad pasireiškė širdies ritmo sutrikimai, gali būti atliekama elektrokardiograma – tai svarbus tyrimas, ypač jei esama rimtesnių simptomų.

Hipokalemijos gydymo būdai

Nedidelį kalio trūkumą dažniausiai pakanka gydyti geriamais kalio papildais – juos skiria gydytojas arba galima įsigyti be recepto. Tokie papildai daugeliui padeda normalizuoti kalio kiekį organizme.

Kai sumažėjęs kalio kiekis susijęs su kitomis ligomis, pirmiausia būtina spręsti pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, jei hipokalemiją sukelia diuretikų vartojimas, gydytojas gali pasiūlyti nutraukti konkrečius vaistus ar pakeisti juos kitais, rečiau sukeliančiais kalio trūkumą. Sergant padidėjusiu kraujospūdžiu, galima rinktis vaistus, kurių sudėtyje yra angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai arba beta adrenoblokatoriai. Šie medikamentai rečiau lemia kalio sumažėjimą.

Net jei gydymas pakeičiamas iš karto, dažnai reikia kelių savaičių, kol kalio kiekis kraujyje vėl tampa normalus. Papildų dozės ir vartojimo trukmė derinamos individualiai, nes perteklinis kalio kiekis taip pat gali būti žalingas. Savarankiškai pradėti vartoti kalio papildų nerekomenduojama – visuomet pasitarkite su gydytoju.

Kai reikalinga gydymas ligoninėje

Yra situacijų, kai kalio trūkumas toks didelis, kad gydyti tenka jau intraveninėmis infuzijomis ligoninėje. Dažniausiai tai daroma šiais atvejais:

• Kai kalio lygis pavojingai žemas ir gresia stipri hipokalemija
• Jei kalio papildai geriami per burną, tačiau nepavyksta atstatyti reikiamo kiekio
• Kai kalio trūkumas sukelia širdies ritmo sutrikimus

Tokiais atvejais ligoninėje stebima, kaip keičiasi kalio koncentracija kraujyje, nes perteklinis kiekis taip pat gali būti grėsmingas. Pradėjus infuzijas, vėliau dažniausiai pereinama prie gydymo geriamais papildais bei sprendžiama pagrindinė priežastis, kodėl sumažėjo kalio lygis.

Kiek laiko trunka atsigauti po hipokalemijos?

Kiek laiko užtruks, kol kalio lygis sugrįš į normą, priklauso nuo to, kiek ilgai buvo sumažėjęs ir kiek stiprus trūkumas. Kartais pakanka keleto dienų gydymo ligoninėje, tačiau dažniausiai visiškai pasveikti užtrunka kelias savaites ar net ilgiau.

Kaip išvengti kalio trūkumo

Kai organizmas per viduriavimą ar vėmimą netenka daug skysčių, svarbu pakankamai gerti. Jei skysčių netekimas trunka ilgiau nei porą dienų, rekomenduojama pasitarti dėl elektrolitų tyrimų.

Venkite gausaus alkoholio vartojimo, nes dideli kiekiai išbalansuoja organizmo elektrolitus. Yra nustatyta, kad 8–15 standartinių alkoholio gėrimų per savaitę ar 4–5 porcijos vos per kelias valandas gali sukelti problemų.

Pakankamas kalio kiekis maiste padeda apsisaugoti nuo jo trūkumo. Suaugusiems rekomenduojama per dieną gauti 2 600–3 400 mg kalio. Štai keletas produktų, kuriuose gausu šio mineralo:

• Džiovinti abrikosai, ½ puodelio – 755 mg
• Virtos lęšiai, 1 puodelis – 731 mg
• Moliūgas (skvošas), tyrė, 1 puodelis – 644 mg
• Džiovintos slyvos, ½ puodelio – 635 mg
• Razinos, ½ puodelio – 618 mg
• Orkaitėje kepta bulvė (tik minkštimas), vidutinio dydžio – 610 mg
• Konzervuotos pupelės, 1 puodelis – 607 mg
• Apelsinų sultys, 1 puodelis – 496 mg
• Virtos sojų pupelės, ½ puodelio – 443 mg
• Bananai, vidutinio dydžio – 422 mg

Svarbu žinoti apie hipokalemiją

Hipokalemija reiškia sumažėjusį kalio kiekį kraujyje. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, tačiau viena dažniausių – kalio netekimas šlapinantis, pavyzdžiui, vartojant diuretikus. Dažniausiai lengvą hipokalemiją pavyksta suvaldyti papildais. Vartojant skysčius varančius vaistus ar sergant ligomis, kurios sukelia vėmimą ar viduriavimą, svarbu gerti daugiau skysčių ir atidžiai stebėti savijautą. Pajutę simptomus ar įtardami kalio trūkumą, visada pasitarkite su gydytoju.

Veiksniai, didinantys hipokalemijos riziką

Yra keletas priežasčių, kodėl organizmas gali prarasti daugiau kalio ar blogiau jį įsisavinti. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, laisvinamieji, steroidai ar kai kurie antacidai, stiprina kalio netekimą arba mažina jo pasisavinimą. Gausesnis druskos vartojimas taip pat didina kalio išsiskyrimą. Be to, dažnas saldymedžio vartojimas gali sąlygoti hipokalemiją.

Tam tikros ligos, pavyzdžiui, uždegiminė žarnyno liga, lemia prastesnį kalio pasisavinimą ir dažnesnį viduriavimą. Žmonės, turintys įprotį valgyti ne maistui skirtus daiktus (pika), ypač jeigu vartoja molį, patiria didesnę hipokalemijos riziką, nes molis pasiima dalį kalio žarnyne ir padeda jam pasišalinti iš organizmo.