Perikarditas: priežastys, simptomai, gydymas

Perikarditas – tai širdies išorinio dangalo (perikardo) uždegimas, galintis pasireikšti įvairiomis formomis. Nors daugelis žmonių visiškai pasveiksta, ši būklė kartais sukelia rimtesnių pasekmių ar net gyvybei pavojingų komplikacijų. Svarbu pažinti skirtingus ligos tipus, suprasti priežastis, simptomus bei žinoti, kokių gydymo ar profilaktikos priemonių yra.

Perikardito formos ir jų ypatumai

Perikarditas gali būti ūminis, užsitęsęs, pasikartojantis ar susijęs su kitomis ligomis. Kiekvienai formai būdingi skirtingi simptomai, vystymosi greitis ir gydymo poreikiai.

Ūminis perikarditas

Vienas dažniausių perikardito tipų – ūminis uždegimas, kuris išsivysto greitai ir dažniausiai išnyksta per kelias savaites. Kartais liga pasikartoja po kurio laiko. Ūminio perikardito požymiai dažnai primena širdies priepuolį – pasireiškia staigus krūtinės skausmas, dusulys bei silpnumas.

Užsitęsęs (lėtinis) perikarditas

Kartais perikardo uždegimas vystosi lėtai ir užtrunka ilgiau nei pusę metų. Tokiu atveju krūtinės skausmas gali nebūti toks aštrus, tačiau atsiranda kitų simptomų – vargina kosulys, apsunkintas kvėpavimas, bendras nuovargis.

Suspaudžiamasis perikarditas

Ilgai užsitęsęs ar nepagydytas uždegimas gali sunaikinti perikardo elastingumą, todėl šis sustorėja bei sukietėja. Tokiu atveju širdžiai sunku tinkamai prisipildyti ir pumpuoti kraują. Dažnai pastebimas kojų ar pilvo patinimas, didesnis dusulys net po menkos fizinės apkrovos.

Išskirtinės perikardito formos

• Uremija sukeltas perikarditas. Jis dažniausiai pasireiškia sergant pažengusia inkstų liga, kai kraujyje kaupiasi toksinai.
• Pasikartojantis perikarditas. Apie 15–50 % sirgusiųjų perikarditu patiria bent vieną atsinaujinimą, kai simptomai pasirodo po mėnesio ar vėliau.
• Nuolatinis (incesantas) perikarditas. Uždegimas trunka daugiau nei keturias–šešias savaites, bet mažiau nei tris mėnesius, net ir taikant gydymą.
• Infekcinis perikarditas. Perikardo uždegimą dažniausiai sukelia virusai, rečiau – bakterijos ar grybeliai.
• Idiopatinis perikarditas. Kai ligos priežasties nustatyti nepavyksta, vartojamas terminas „idiopatinis“.
• Trauminis perikarditas. Susidaro dėl krūtinės traumos, pavyzdžiui, po autoįvykio ar stipraus smūgio. Simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o tik po kelių dienų ar savaičių.
• Navikinis perikarditas. Kartais šis uždegimas išsivysto žmonėms, sergantiems vėžiu, kai navikas atsiranda perikardo srityje ar metastazuoja į šią zoną.

Kas sukelia perikarditą?

Daugumą atvejų perikarditas vystosi be aiškios priežasties, bet dažnai jo šaknys slypi infekcijose, autoimuninėse ligose ar traumose. Kai kurie veiksniai išprovokuoja uždegiminį atsaką perikardo audiniuose.

• Infekcijos. Virusinės kvėpavimo takų ligos – dažniausia perikardito priežastis, bet uždegimą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai ar parazitai.
• Autoimuninės ligos. Ligos, kai imuninė sistema pradeda „atakuoti“ organizmo audinius: raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, Sjögreno sindromas, sarkoidozė, sisteminė sklerozė. Kartais perikarditas išsivysto ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis.
• Kitos būklės. Perikarditas gali būti širdies infarkto, inkstų nepakankamumo, tam tikrų infekcijų ar vėžio palydovas.
• Traumos ir chirurginės intervencijos. Uždegimą gali paskatinti krūtinės sužalojimai ar neseniai atliktos širdies operacijos.
• Vaistai. Tam tikri vaistai, veikiantys imuninę sistemą, gali sukelti perikardo uždegimą kaip šalutinį poveikį.

Stresas ir perikarditas

Nors vien emocinis stresas retai sukelia perikardo uždegimą, stiprus sukrėtimas gali laikinai susilpninti širdies darbą. Lėtinis stresas, be kita ko, prisideda prie širdies ligų atsiradimo, kurios gali padidinti perikardito riziką.

Kas dažniau serga perikarditu?

Nors susirgti gali bet kas, tam tikri veiksniai didina tikimybę:

• Vyresni paaugliai ir suaugusieji iki vidutinio amžiaus perikarditu serga dažniau.
• Genetiniai ypatumai lemia, kaip organizmas reaguoja į uždegimą – kai kuriems žmonėms perikarditas gali dažniau kartotis ar būti sunkesnės formos.
• Retos paveldimos ligos, tokios kaip šeiminė Viduržemio karštinė ar TRAPS sindromas, gali lemti didesnę riziką.
• Gyvensenos veiksniai, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, silpnina imuninę sistemą bei širdies veiklą.

Apskaičiuota, kad kasmet perikarditu suserga apie 28 žmones iš 100 000. Patyrus pirmą ligos epizodą, vėliau rizika susirgti išlieka didesnė.

Kaip nustatomas perikarditas?

Diagnozė dažnai grindžiama simptomais ir ligos istorija. Per apžiūrą gydytojas gali klausyti širdies, ieškodamas būdingų garsų dėl perikardo slinkimo. Atliekami įvairūs kraujo tyrimai ir instrumentiniai tyrimai.

• EKG (elektrokardiograma). Šis testas parodo širdies elektrinę veiklą ir gali padėti atpažinti būdingus perikardito požymius.
• Vizualiniai tyrimai. Rentgenograma gali parodyti per didelę širdį ar susikaupusį skystį. Echokardiograma (širdies echoskopija) leidžia įvertinti širdies darbą ir skysčio kiekį perikarde. Kartais prireikia kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų.
• Kiti metodai. Jei reikia – atliekama širdies kateterizacija kraujospūdžio matavimui ar papildomi kraujo tyrimai dėl uždegimo ar autoimuninių ligų.

Gydymas: nuo poilsio iki operacijos

Kaip bus gydomas perikarditas, priklauso nuo to, kas jį sukėlė ir kokie stiprūs simptomai. Paprastai siekiama sumažinti uždegimą, palengvinti skausmą ir apsaugoti širdį nuo pažeidimų.

• Nestreroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Dažniausiai naudojami aspirinas ar ibuprofenas, o kai kada skiriamas priešuždegiminis vaistas – kolchicinas. Pastarasis netinka sergant kai kuriomis inkstų ar kepenų ligomis, todėl jo vartojimą koreguoja gydytojas.
• Kortikosteroidai. Jei NVNU neveiksmingi arba netinka, skiriami hormoniniai vaistai kartu su kolchicinu. Tačiau steroidų vartojimas gali didinti perikardito atsinaujinimo riziką.
• Kiti vaistai. Kai kuriais atvejais naudojami vaistai, blokuojantys uždegiminius citokinus, receptiniai nuskausminamieji, diuretikai arba antibiotikai, jei priežastis – bakterinė infekcija.

Chirurginės ir intervencinės priemonės

• Perikardiocentezė. Skystis iš perikardo pašalinamas adata ir vamzdeliu – taip sumažinamas spaudimas širdžiai. Procedūra būtina susikaupus daug skysčio ar esant grėsmei gyvybei.
• Perikardektomija. Kai perikarditas užtrunka ar perikardas sukietėja, gali būti siūloma pašalinti visą uždegiminį dangalą.

Kiek trunka sveikimas?

Pasveikimo tempas priklauso nuo uždegimo pobūdžio ir gydymo. Dažniausiai užtenka 2–6 savaičių, tačiau lėtinės formos ar po operacijų reabilitacija gali užsitęsti ilgiau. Prieš grįžtant prie didesnio fizinio krūvio reikėtų pasitarti su gydytoju – kartais rekomenduojama vengti intensyvaus sporto iki kelių mėnesių.

Perikardito komplikacijos

Jei perikarditas atpažįstamas anksti, rimtų komplikacijų dažnai pavyksta išvengti. Tačiau kai kurioms gresia šios pasekmės:

• Suspaudžiamasis perikarditas. Per didelis perikardo sustorėjimas ir stangrumas gali trikdyti kraujotaką ir sukelti kojų, pilvo patinimą, dusulį, greitą sotumo jausmą ar sumažėjusią apetitą.
• Perikardo efuzija. Skysčio kaupimasis gali sukelti spaudimą širdžiai ir trukdyti jos darbui.
• Kardiologinė tamponada. Esant greitam skysčio kaupimuisi, sutrinka širdies gebėjimas efektyviai pumpuoti kraują – ši būsena pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios pagalbos.

COVID-19 ir perikarditas

Virusinės infekcijos, įskaitant COVID-19, taip pat gali išprovokuoti perikardo uždegimą. Tiems, kurie perserga COVID-19, perikardito ar miokardito rizika padidėja. Ypač atidūs turi būti žmonės su autoimuninėmis ligomis ar alergijomis, taip pat tie, kuriems ilgai išlieka liekamieji simptomai po persirgimo.

Nors labai retai, uždegimas pastebimas ir po COVID-19 vakcinos. Tačiau infekcijos keliama rizika yra gerokai didesnė nei po skiepo. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausios apsaugos ir skiepų.

Kokia perikardito prognozė?

Medicininio gydymo dėka dauguma žmonių visiškai išgyja – tačiau maždaug penktadalis iki pusės sergančiųjų patiria pasikartojančius epizodus. Pastovūs vizitai pas gydytoją yra būtini, kad būtų galima laiku pastebėti atkrytį ar komplikacijas.

Perikardito eiga dažnai priklauso nuo uždegimą sukėlusios priežasties. Daugiau dėmesio prireikia sergant tuberkulioze, bakterija, vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis. Pasikartojančių uždegimo epizodų mažinimui gali būti naudingi ilgalaikiai priešuždegiminiai vaistai.

Kaip gyventi su perikarditu ir ką daryti, kad liga nepasikartotų?

• Vartokite gydytojo paskirtus vaistus.
• Ilsėkitės tol, kol simptomai visiškai išnyks.
• Venkite kontaktinių sporto šakų ir intensyvaus fizinio krūvio, kol nepagerėsite.
• Nepamirškite reguliarių vizitų pas gydytoją.

Miego patarimai

Miegoti gali būti patogiau ne ant kairiojo šono ar visiškai atsigulus – šiek tiek pakelta viršutinė kūno dalis sumažina krūtinės diskomfortą. Šilti kompresai ant krūtinės taip pat gali padėti jaustis geriau.

Ar įmanoma išvengti perikardito?

Pilnai apsisaugoti nuo ligos nepavyks, tačiau sveika gyvensena padeda sumažinti pavojų. Svarbu stiprinti imuninę sistemą, stengtis nesusirgti infekcijomis, vengti kontakto su sergančiais, dažnai plauti rankas, skiepytis pagal rekomendacijas. Jei perikarditas atsirado po širdies infarkto – būtina mesti rūkyti, laikytis širdžiai palankios mitybos, aktyviai judėti ir kontroliuoti lėtines ligas.

• Gydytis bakterines infekcijas iki galo.
• Vairuojant ar sportuojant visada segėti saugos diržą ir dėvėti apsauginę aprangą.
• Vengti fizinio krūvio, jei jau buvo perikardito epizodas – laikytis gydytojo rekomendacijų.
• Kreiptis dėl papildomų tyrimų ir gydyti kitas ligas, didinančias uždegimo riziką.

Perikardito požymiai ir rizikos situacijos

Perikardito simptomai įvairūs – aštrus ar spaudžiantis krūtinės skausmas, simptomų paūmėjimas kvėpuojant giliai, kosint ar ryjant. Dažnai blogiau būna judant, sportuojant ar užsiimant kita aktyvia veikla.

Ką svarbu prisiminti?

• Perikarditas – širdį gaubiančio audinio uždegimas, dažnai praeinantis be rimtų pasekmių.
• Svarbiausia – laikytis poilsio režimo ir vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
• Nors retai, netrukdomas uždegimas gali tapti grėsmingas.
• Esant stipriam krūtinės skausmui ar dusuliui, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.