Kas yra kasos vėžio diagnostika

Kasos vėžio nustatymas dažnai reikalauja įvairių diagnostikos priemonių. Pradiniai žingsniai paprastai apima išsamų simptomų ir rizikos veiksnių įvertinimą bei fizinę apžiūrą. Po to seka specifiniai kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai, kurie padeda išsamiau įvertinti kasos būklę ir nustatyti, ar yra auglys. Svarbus vaidmuo tenka tokiems tyrimams kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar endoskopinis ultragarsas, o kai kuriais atvejais pasitelkiama biopsija.

Simptomų įvertinimas ir rizikos veiksniai

Pirmasis vizitas pas gydytoją dažniausiai prasideda ligos istorijos aptarimu — aptariami galimi vėžio simptomai ir asmeniniai ar šeimos rizikos veiksniai. Vis dėlto daugeliui ankstyvoji kasos vėžio stadija praeina be aiškių požymių, o ligos simptomai gali pasireikšti tik vėlyvesnėse stadijose.

Kraujo tyrimai ir laboratoriniai rodikliai

Nors nėra vieno kraujo tyrimo, kuris patikimai patvirtintų kasos vėžį, keli laboratoriniai rodikliai gali padėti įtarti šią ligą. Dažnai tiriama kepenų funkcija, bilirubino kiekis, o kartais nustatomas padidėjęs trombocitų kiekis. Auglio žymenys, tokie kaip CEA ar CA 19-9, kartais padidėja, tačiau tai nebūtinai reiškia vėžį, nes šie rodikliai gali kisti ir dėl kitų sveikatos sutrikimų. Be to, neretai pacientams pastebimas cukraus kiekio padidėjimas kraujyje, ypač jei išsivysto diabetas ar atsiranda atsparumas insulinui.

• Gali būti pastebima gelta – odos ir akių baltymų pageltimas.
• Gydytojas per apžiūrą gali aptikti pilvo srities masę, padidėjusias kepenis ar susikaupusį skystį pilvo ertmėje.
• Staigus svorio kritimas ar prastas maitinimasis taip pat gali būti pastebimi.

Kai kuriais atvejais staiga išsivystantis kasos uždegimas (pankreatitas) gali reikšti didesnę riziką sirgti kasos vėžiu.

Vaizdiniai tyrimai

Kasos navikui išryškinti dažniausiai pasitelkiami specialūs vaizdiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija (KT) leidžia įvertinti kasos dydį, naviko išplitimą bei galimas metastazes. Daugiapakopis spiralinės KT arba specializuotas kasos KT tyrimas dažniausiai laikomi pagrindiniais tyrimais.

Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) bei jo atmaina MR cholangiopankreatografija (MRCP) paprastai skiriami tuomet, kai kiti tyrimai neaiškūs arba kai yra padidėjusi alergijos kontrastui rizika.

Endoskopinis ultragarsas yra viena iš jautrių procedūrų, leidžiančių detaliai apžiūrėti kasą iš vidaus. Tyrimo metu plonas endoskopas su ultragarsine galvute įvedamas per burną į skrandį ar žarnyną, o tai sudaro sąlygas iš arti įvertinti naviko dydį bei išplitimą. Jei reikia, šio tyrimo metu paimama ir biopsija.

Kiti tyrimo metodai – ERCP (endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija), kuri leidžia atidžiai apžiūrėti tulžies ir kasos latakus, bei PET/KT skenavimas, nors jie taikomi rečiau.

Biopsijos reikšmė

Siekiant galutinai patvirtinti kasos vėžio diagnozę, dažnai atliekama biopsija – paimamas auglio audinio mėginys laboratoriniams tyrimams. Dažniausiai mėginys paimamas plona adata, pasitelkiant vaizdo kontrolę (ultragarsu ar KT). Neretai biopsijai prireikia ir minimaliai invazinės laparoskopijos, ypač jei planuojama chirurginė operacija.

Kokios ligos gali būti panašios į kasos vėžį?

Kai kurios kitos ligos gali sukelti simptomus ar kraujo tyrimų pokyčius, primenančius kasos vėžį. Tai gali būti tulžies latakų susiaurėjimas, kurį lemia akmenys ar ankstesnės chirurginės intervencijos, ūminis ar lėtinis pankreatitas, įvairūs gerybiniai ar piktybiniai navikai kaimyniniuose organuose (pvz., tulžies pūslės, kepenų, skrandžio ar žarnyno navikai), tulžies pūslės akmenys, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, taip pat limfomos ar pilvo aortos aneurizma.

Kasos vėžio stadijos

Kasos vėžys skirstomas pagal išplitimo laipsnį, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią gydymą ir įvertinti prognozę. Paprasčiausia klasifikacija skirsto navikus į pašalinamus operacija, ribiškai pašalinamus ar nepašalinamus.

Plačiai taikoma TNM sistema padeda įvertinti naviko dydį (T), vėžio išplitimą į limfmazgius (N) ir tolimąsias metastazes (M).

• T1–T3: Navikas ribojasi kasa, dydis iki 4 cm.
• T4: Vėžys išplitęs už kasos ribų, pažeidžia dideles kraujagysles.
• N0/N1: Nėra arba yra išplitimas į limfmazgius.
• M0/M1: Nėra arba yra tolimosios metastazės (pvz., kepenyse, plaučiuose).

Pagal šiuos kriterijus kasos vėžys gali būti nustatytas nuo 0 iki 4 stadijos:

• 0 stadija: Nepiktybinis procesas, navikas neperžengia kasos sienelės.
• 1 stadija: Navikas iki 4 cm, vėžys nepasiekė limfmazgių.
• 2–3 stadijos: Gali būti paveikti netoliese esantys limfmazgiai arba kraujagyslės.
• 4 stadija: Nustatomos tolimosios metastazės (pvz., kepenyse ar pilvaplėvėje).

Kodėl kasos vėžys dažnai nustatomas vėlai?

Vienas didžiausių kasos vėžio iššūkių – ankstyva diagnostika. Šis organas yra giliai pilvo ertmėje, todėl jo neįmanoma apčiuopti įprastos apžiūros metu. Dauguma navikų būna sunkiai aptinkami net vaizdiniuose tyrimuose, kai jie dar maži. Specifinio kraujo tyrimo, galinčio anksti aptikti kasos vėžį, taip pat nėra. Todėl didžioji dalis atvejų diagnozuojami tik pažengusiose stadijose, kai jau išplitusios metastazės.