Apgamai, strazdanos ir odos ataugos: rūšys, priežastys, gydymo būdai

Odos paviršiuje dažnai pasitaiko įvairių darinių, kurie paprastai nėra pavojingi sveikatai. Tarp jų – apgamai, strazdanos, odos išaugos, pigmentinės dėmės (dar vadinamos „senatvinėmis dėmėmis“), bei seborėjinės keratozės. Šios būklės dažniausiai neturi rimto poveikio žmogaus sveikatai, tačiau verta žinoti, kuo jos pasižymi ir kada gali prireikti gydytojo konsultacijos.

Strazdanos: žavingi vasaros ženklai

Straizdanos – tai smulkios, rudos dėmelės, atsirandančios ant veido, kaklo, krūtinės ar rankų. Jos ypač išryškėja vasarą, saulėtą sezoną, ir dažniausiai pasitaiko šviesios odos ir šviesiaplaukiams ar raudonplaukiams žmonėms. Nors strazdanos dažnai pastebimos, jos nesukelia jokio pavojaus sveikatai.

Ar reikia gydyti strazdanas?

Nereikia. Strazdanos nėra liga, todėl gydymo jos nereikalauja. Vis dėlto, besirūpinantiems odos sveikata visada verta pasirūpinti apsauga nuo saulės – naudoti plataus spektro kremus nuo saulės su cinko oksidu (ne mažiau nei 8% pastarojo; SPF dažniausiai būna nuo 30). Tai ypač svarbu tiems, kurių oda linkusi lengvai degti ar formuoti strazdanas, nes jie jautresni žalingam saulės poveikiui.

Tiems, kuriuos strazdanos dėl estetinių priežasčių erzina, galima jas užmaskuoti makiažu arba rinktis tokias procedūras kaip tam tikri lazeriai, skystas azotas ar cheminiai pilingai.

Kodėl atsiranda strazdanos?

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys strazdanų susiformavimą, yra paveldimumas ir ultravioletiniai saulės spinduliai.

Pigmentinės dėmės (lentigo): kas tai?

Pigmentinės dėmės, arba lentigo, dar žinomos kaip „senatvinės dėmės“, atrodo kaip plokščios, tamsiai rudos ar gelsvai rudos odos srities pakitimai. Dažniausiai jos atsiranda tose kūno vietose, kurios dažniau gauna saulės – ant rankų, veido ar pečių. Tokios dėmės ypač būdingos šviesiaodžiams žmonėms.

Kaip apsisaugoti nuo pigmentinių dėmių?

Norint išvengti pigmentinių dėmių atsiradimo, svarbu riboti buvimą saulėje, ypač jos aktyvumo metu (nuo 10 iki 14 valandos). Būnant lauke, naudokite kremus nuo saulės su stipriomis fizinėmis apsaugos medžiagomis (pvz., cinko oksidas), vilkėkite ilgomis rankovėmis drabužius, dėvėkite plačiabryles kepures. Svarbu vengti ir soliariumų.

Kaip gydomos pigmentinės dėmės?

• Kriochirurgija (dėmių užšaldymas)
• Lazerinis šalinimas
• Specialūs tepalai ar kremai su retinoidais arba balinamaisiais ingredientais

Kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?

Didžiausią įtaką turi saulės spinduliai – dėmės dažniausiai išryškėja kūno vietose, kurios dažnai būna neuždengtos. Kai kuriais atvejais dėmės formavimasis susijęs ir su paveldimumu. Retais atvejais jos gali pasirodyti po tam tikrų medicininių procedūrų (pavyzdžiui, po spindulinės terapijos).

Odos išaugos: kas būdinga?

Odos išaugos (jie dar vadinami acrochordonais) – minkšti, smulkūs dariniai, kabantys ant plonos kojelės. Dažniausiai pasitaiko ant kaklo, pažastyse, po krūtimis, kirkšnyse ar ant nugaros. Šie dariniai nėra pavojingi ir neturi įtakos sveikatai.

Išaugos dažniau pasitaiko moterims (ypač priaugus svorio), su amžiumi jų taip pat daugėja. Nors paprastai išaugos nesukelia diskomforto, jas gali sudirginti drabužiai, papuošalai ar trinimasis tarpusavyje.

Kaip šalinamos odos išaugos?

Dermatologas gali pašalinti išaugą chirurginiu būdu (pjaunant žirklėmis ar skalpeliu), ją užšaldydamas arba pridegindamas elektrine srove.

Apgamai: stebėkite pokyčius

Apgamai – tai pigmentinių ląstelių sankaupos odoje. Jie gali būti nuo gelsvai iki tamsiai rudos ar juodos spalvos, pasitaiko įvairiose kūno vietose – pavieniui ar grupelėmis. Dažniausiai apgamai susiformuoja vaikystėje ar iki 25 metų, tačiau visą gyvenimą jų gali kisti išvaizda ir skaičius.

Kaip atpažinti pavojingą apgamą?

Dauguma apgamų yra visiškai nepavojingi. Vis dėlto, dėmesį reikėtų atkreipti, jei apgamas staiga ima keistis: auga, keičia spalvą, kraujuoja, šlapiuoja, niežti ar tampa skausmingas. Ypač svarbu reguliariai save apžiūrėti – naudojantis veidrodžiu ar paprašant pagalbos, patikrinti rankas, veidą, nugarą, kojas ir kitas saulės veikiamas vietas.

Pavojų kelia neįprastos išvaizdos apgamai ar tie, kurie atsiranda vyresniame amžiuje. Kiekvienas apgamo pokytis – signalas kreiptis į dermatologą.

ABCDE taisyklė: svarbūs požymiai

• Asimetrija – viena apgamo pusė labai skiriasi nuo kitos
• Kraštai – neaiškūs, „išdrikę“, nelygūs
• Spalva – netolygiai pasiskirsčiusi, įvairių atspalvių
• Skersmuo – didesnis nei pieštuko trintuko galvutė
• Kitimas – apgamas didėja, kinta forma ar spalva

Bet kuris iš šių požymių turi būti parodytas dermatologui, nes tai gali būti piktybinės ligos ženklas.

Kokie būna apgamų tipai?

• Įgimtieji – būdingi jau naujagimiams; didesni nei įprasti, turi didesnę melanomos atsiradimo tikimybę.
• Displaziniai – didesni, nelygių kraštų ir nevienodos spalvos; esant daugeliui tokių apgamų, rizika susirgti melanoma išauga net keliasdešimt kartų.

Kaip gydomi apgamai?

Apgamo tyrimą gali atlikti gydytojas dermatologas – jei jis įtaria riziką, atliekamas biopsijos tyrimas (pašalinama visa apgamo dalis analizei). Jei aptinkama piktybinių ląstelių, išpjaunama ne tik pats darinys, bet ir aplinkiniai audiniai, kad liga neplistų.

Iš kur atsiranda apgamai?

Apgamai susiformuoja, kai pigmentą gaminančios ląstelės – melanocitai – susitelkia vienoje vietoje. Su amžiumi, po saulės vonių ar brendimo laikotarpiu apgamai dažnai tamsėja.

Seborėjinės keratozės: ką svarbu žinoti?

Seborėjinės keratozės – tai tamsios, grubaus paviršiaus arba iškilios plokštelės, dažniausiai formuojasi nugaroje, krūtinėje, ant galvos, rankų, kojų. Jas sukelia iš odos ląstelių – keratinocitų – besiformuojantys dariniai. Bėgant metams tokių keratozių daugėja, tačiau jos nėra pavojingos ir į piktybines dažniausiai nepavirsta.

Kas lemia seborėjinių keratozių atsiradimą?

Tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau dažniausiai jos atsiranda vyresniems žmonėms.

Kaip šalinamos seborėjinės keratozės?

Kadangi jos nesukelia grėsmės ir nėra užkrečiamos, šalinti nereikia. Norint pagerinti odos išvaizdą arba jei dariniai nuolat užkliūva už drabužių ir dirgina odą, galima juos pašalinti chirurginiu būdu, užšaldyti ar prideginti elektrine srove.