Smulkių limfocitų limfoma (SLL): priežastys, simptomai, gydymas ir kita informacija

Nedidelės limfocitinės limfomos ypatybės

Kas yra nedidelė limfocitinė limfoma

Nedidelė limfocitinė limfoma (NLL) – tai reta kraujo vėžio forma, pažeidžianti limfocitus, kurie saugo mūsų organizmą nuo infekcijų. Sergant šia liga, limfmazgiuose – mažyčiuose, žirnio dydžio organuose kakle, kirkšnyje, pažastyse ir kitose vietose – pradeda kauptis pakitusios, neveiksmingos limfocitų ląstelės. Jos ilgainiui ima daugintis per greitai, trukdo normaliam imuniteto darbui.

NLL vystosi labai lėtai, todėl pradžioje žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Dažnai ši liga nustatoma visai netikėtai – atliekant kraujo tyrimą dėl kitų priežasčių. Jeigu simptomų nėra, gydymas gali būti atidedamas, o sveikatos būklė tik stebima.

Kodėl vystosi ši liga

Šia liga neužsikrečiama, ir ji nepaveldima iš tėvų. Nors tikslios priežastys nėra žinomos, pastebėta, jog NLL paprastai suserga vyresnio amžiaus žmonės – dažniausiai po 65-ties metų, o vyrams ši liga pasitaiko dažniau nei moterims.

• Didina riziką ir įvairios būklės, silpninančios imunitetą.
• Asmenims, kuriems buvo taikyta chemoterapija, nustatytas didesnis NLL pavojus.
• Žmonės, gyvenantys arba dirbantys ūkiuose, gali susidurti su didesniu pesticidų ir herbicidų kiekiu, kas taip pat didina riziką.

Simptomai

Kurį laiką liga gali nesukelti jokių negalavimų. Maždaug trečdalis sergančiųjų gali daugybę metų gyventi nieko nejusdami. Kai pasireiškia ligos požymiai, jie būna įvairūs:

• Neskausmingas limfmazgių padidėjimas kakle, kirkšnyje ar pažastyse
• Energijos stoka ir nuovargis
• Prarastas apetitas
• Gausus prakaitavimas naktimis
• Karščiavimas
• Nepagrįstas svorio mažėjimas

Kaip nustatoma diagnozė

Tyrimo pradžioje gydytojas apžiūrės jus, pasiteiraus dėl limfmazgių patinimų, nuovargio, apetito ar svorio pokyčių. Dažnu atveju NLL patvirtinama atliekant limfmazgio biopsiją – tuomet nedidelis audinio fragmentas pašalinamas chirurginiu būdu ir mikroskopu tiriamas dėl vėžinių ląstelių.

Procedūra paprastai nesudėtinga: oda nuskausminama ir pašalinamas limfmazgis, o po to užsiuvama nedidelė žaizda, kurios siūlai išimami po savaitės. Neretai papildomai reikia atlikti kaulų čiulpų tyrimus – aspiraciją ir biopsiją. Šie testai leidžia įvertinti, kiek liga išplitusi. Jie daromi taikant vietinį nuskausminimą, dažniausiai iš klubo kaulo.

Gydymo būdai

Jei ligos požymių nėra, kartais taikoma stebėsena (“aktyvus stebėjimas”). Gydymas pradedamas tik tada, kai atsiranda simptomų ar liga ima plisti.

Cheminė terapija

Vaistai nuo vėžio gali būti vartojami tabletėmis arba leidžiami į veną. Gydymui taikomi tiek pavieniai, tiek kelių vaistų deriniai. Dažnai chemoterapija derinama su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui, imunoterapija ar kamieninių ląstelių transplantacija.

Monokloninių antikūnų terapija

Tai biologiniai vaistai, kurie taikliai naikina vėžines limfocitų ląsteles. Dažniausiai jie lašinami į veną. Ši terapija padeda imuninei sistemai atpažinti ir sunaikinti ligotas ląsteles.

Chemioimunoterapija ir kiti pažangūs gydymo būdai

• CAR-T ląstelių terapija – inovatyvus gydymo metodas, kuomet paciento T ląstelės pakeičiamos laboratorijoje ir grąžinamos į kraują, kad atakuotų vėžines ląsteles. Ji dažniausiai taikoma, kai liga neatsako į ankstesnį gydymą.
• Spindulinė terapija – taikoma pažeistų limfmazgių sričiai, siekiant sunaikinti vėžio židinius ar sumažinti organų padidėjimą.
• Taikinių terapija – šie vaistai veikia specifinius baltymus ar kitas pakitusias ląstelės savybes. Jie dažnai skiriami tuo atveju, jei kitas gydymas buvo neveiksmingas.

Kamieninių ląstelių transplantacija

Kai kuriais atvejais, ypač dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose, atliekama kamieninių ląstelių transplantacija. Kamieninės ląstelės gali būti surinktos iš paties žmogaus ar iš suderinto donoro. Dažniausiai prieš šią procedūrą taikoma intensyvi chemoterapija, kartais ji derinama su spinduline terapija. Transplantacijos metu naujos kamieninės ląstelės įvedamos į kraują per lašelinę. Po transplantacijos gali prireikti kelių savaičių ar net kelių mėnesių, kol organizmas ims gaminti pakankamai sveikų kraujo ląstelių – šiuo laikotarpiu teks dažnai lankytis pas gydytoją.

Kasdienė savijauta ir emocinė sveikata

Svarbu kiek įmanoma apsaugoti save nuo infekcijų: laikytis sveikos mitybos, pakankamai ilsėtis, vengti sergančių žmonių. Aptarkite su savo gydytoju, kokias vakcinas rekomenduojama pasiskiepyti, pavyzdžiui, gripo ar pneumokokinę.

Gyvenant su tokia diagnoze, natūralu jausti nerimą ar baimę. Palaikymas iš artimųjų, pokalbiai su psichologu ar prisijungimas prie pagalbos grupės gali padėti įveikti sunkumus ir palaikyti gerą emocinę būklę.

Ligos eiga ir perspektyvos

NLL dažnai plinta labai iš lėto, todėl sergantieji gali ilgai gyventi be ryškių simptomų. Tačiau bėgant laikui, liga kai kada gali pereiti į agresyvesnę limfomos formą.

Po gydymo dažnai pasiekiama remisija, kai ligos požymių nebelieka. Kartais šis laikotarpis trunka daug metų. Jei liga vėl atsinaujina, ją dažnai pavyksta suvaldyti pakartotiniu gydymu, o remisijos periodai gali kartotis.

Palaikymas ir pagalba

Atsidūrus tokioje situacijoje labai svarbu nelikti vieniems – artimųjų, bičiulių, kolegų pagalba, dalyvavimas pacientų grupėse gali suteikti stiprybės ir padėti lengviau įveikti tiek fizinius, tiek emocinius ligos iššūkius.