Toksoplazmozė: simptomai, rizika nėštumo metu, diagnostika, gydymas

Toksoplazmozė yra parazitinė infekcija, kurią sukelia Toxoplasma gondii. Dažniausiai šis parazitas aptinkamas kai kurių gyvūnų, ypač kačių ir kiaulių, žarnyne.

Kaip užsikrečiama toksoplazmoze

Užsikrėtimas paprastai įvyksta per kontaktą su parazitu užterštais objektais arba maistu. Didžiausia rizika kyla liečiantis su kačių išmatomis, tvarkant žemę ar sodą ir po to nelabai kruopščiai nusiplovus rankas. Taip pat galima užsikrėsti geriant užterštą vandenį, valgant neplautas daržoves ar vaisius, vartojant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą – ypač ėrieną, kiaulieną arba elnieną. Kiti rizikos veiksniai – neplauti virtuvės įrankiai ar sąlytis su užkrėstais donorais kraujo ar organų transplantacijos metu.

Toksoplazmozės simptomai

Naujagimiams ir kūdikiams

Kai kūdikis yra užsikrečia dar būdamas motinos įsčiose, dažniausiai jokių požymių iškart nebūna. Vis tik ankstyvių stadijų infekcija dažnai baigiasi persileidimu arba vaisiaus žūtimi. Išgyvenusiems kūdikiams gali pasireikšti rimtų sveikatos bėdų, tokių kaip:

• Priepuoliai (traukuliai)
• Padidėjusi kepenų ar blužnies apimtis
• Gelta (pageltusi oda ir akys)
• Stiprios akių infekcijos

Dalis kūdikių, gimusių su toksoplazmoze, iš pradžių atrodo visiškai sveiki, tačiau įvairūs sutrikimai – klausos, regos ar protinės raidos – išryškėja tik paauglystėje.

Vaikams ir suaugusiesiems

Dauguma suaugusiųjų ar vyresnių vaikų infekciją prilygina peršalimo ar gripo simptomams, pavyzdžiui:

• Galvos skausmas
• Raumenų skausmai
• Kūno temperatūros pakilimas
• Nuovargis ir silpnumas

Jei imuninė sistema nusilpusi, gali vystytis sunkesnės komplikacijos – sumišimas, koordinacijos praradimas, priepuoliai, kvėpavimo sunkumai ar neryškus matymas.

Kada toksoplazmozė pavojingiausia

Nors stipri imuninė sistema dažniausiai lengvai susidoroja su šia infekcija, žmonėms su susilpnėjusia apsauga (sergantiems tam tikromis onkologinėmis ligomis ar ŽIV) tikimybė sunkiai sirgti žymiai didesnė. Rizika svarbi ir nėščiosioms, nes parazitas gali patekti į vaisių ir padaryti žalos jo smegenų ar akių vystymuisi.

Kaip atliekama toksoplazmozės diagnostika

Įtariant toksoplazmozę, pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas – ieškoma specialių antikūnų, kuriuos gamina imunitetas atsakydamas į užsikrėtimą. Jei infekcija labai ankstyva, organizmas gali dar nespėti jų pagaminti, todėl tyrimą kartais prireikia pakartoti po kelių savaičių. Patvirtinus diagnozę, dažnai taikomi papildomi tyrimai, siekiant nustatyti infekcijos trukmę ar patikrinti komplikacijas.

Sunkių būklių, pavyzdžiui, smegenų uždegimo, atveju gydytojai gali skirti papildomus tyrimus: magnetinio rezonanso tomografiją arba smegenų audinio biopsiją, kad įvertintų ar nėra toksoplazmos sukeltų cistų ar pažeidimų.

Toksoplazmozė nėštumo metu

Nustačius, kad laukiatės ir turite toksoplazmozę, gydytojas gali rekomenduoti išsamius tyrimus, kad būtų patikrinta, ar infekcija perduota dar negimusiam kūdikiui. Tarp svarbiausių tyrimo būdų – ultragarsas (kurio pagalba galima spręsti apie skysčio kaupimąsi smegenyse ar kitus pakitimus) bei amniocentezė (tyrimas, kai imamas vaisiaus vandenų mėginys infekcijos požymiams nustatyti, atliekamas nuo 15 nėštumo savaitės).

Toksoplazmozės gydymas

Daugumai žmonių, kurie turi stiprią imuninę sistemą, gydymo poreikio dažniausiai nėra – organizmas pats susitvarko su infekcija. Tačiau sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar ŽIV gydytojai skiria sulfadiazino ir pirimetamino (vaistai kovai su parazitais ir kitomis infekcijomis) derinį.

Nėščiosioms, kurių kūdikis dar nėra užsikrėtęs, gali būti rekomenduojamas antibiotikas spiramicinas. Jei yra rizika, kad vaisius jau turi infekciją, kartais po 16 nėštumo savaitės taikomas kombinuotas gydymas sulfadiazinu ir pirimetaminu. Visais šiais atvejais būtinas atidus gydytojų stebėjimas.

Galimos komplikacijos

Žmonėms, kurių imunitetas veikia gerai, komplikacijos yra itin retos. Didžiausia rizika kyla tiems, kieno apsauginės sistemos susilpnėjusios dėl onkologinių susirgimų, kai kurių vaistų (pvz., steroidų) vartojimo ar ŽIV infekcijos. Tokiais atvejais infekcija gali komplikuotis rimta smegenų liga (encefalitu) ar traukuliais. Negydoma toksoplazmozė gali būti mirtina, o vaikams su įgimta infekcija galimi ilgalaikiai padariniai: regėjimo, klausos, intelekto raidos sutrikimai.

Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės

• Dirbant sode ar lauke, visuomet mūvėkite pirštines, po to švariai nusiplaukite rankas.
• Sandariai uždenkite vaikų smėlio dėžes, kad į jas nepatektų katės.
• Po sąlyčio su žalia mėsa kruopščiai išplaukite rankas, įrankius ir paviršius muilu bei šiltu vandeniu.
• Kepkite ar virkite mėsą iki pilno iškepimo, daržoves ir vaisius gerai nuplaukite, gerkite tik patikrintą vandenį.
• Venkite neapdoroto pieno ir žalių kiaušinių turinčių produktų.

Katinų mylėtojams

• Laikykite katę namuose – tai sumažina jos užsikrėtimo riziką.
• Neduokite katei žalios ar pusžalės mėsos.
• Nelieskite benamių kačių ar kačiukų.
• Prieš liesdami kąsnio vietą ar gamindami maistą, nuplaukite rankas po to, kai tvarkėte katės kraiko dėžutę.
• Kraiko dėžę išvalykite kasdien ir darykite tai su pirštinėmis, jas po to nuplaukite arba kaitinkite šaukštą verdančiu vandeniu apie 5 minutes.
• Tvarkyti katės tualetą turėtų tik sveiki ir ne nėštumo laukiančios šeimos nariai.

Ligos prognozė

Sveikiems asmenims toksoplazmozė paprastai nesukelia didelių sveikatos problemų. Tačiau nėščiosios ir žmonės, kurių imunitetas pažeistas, turi būti labai atsargūs – jiems kyla didesnė komplikacijų rizika, todėl gydytojai gali skirti ilgalaikį vaistų vartojimą, kol imuninė sistema atsigaus. Kūdikiams, kurių gydymas pradėtas iškart po gimimo, dažnai pavyksta išvengti ar sumažinti sunkių pasekmių. Jei nėščioji gauna gydymą, galima sumažinti kūdikio užsikrėtimo tikimybę net iki 60%.