ŽIV kriminaliniai įstatymai pagal valstijas Amerikoje

Nors mokslas apie ŽIV perdavimą yra sukaupęs gausybę duomenų, kai kuriose valstijose vis dar galioja įstatymai, kurie nepriklausomai nuo realios rizikos traktuoja net minimalų kontaktą – pavyzdžiui, spjovimą – kaip kriminalinį nusižengimą, jei asmuo serga ŽIV.

Kitose šalyse žmogui gali grėsti iki 20 metų laisvės atėmimo už tai, kad nepranešė apie savo ŽIV statusą partneriui, net jei rizika perduoti virusą buvo labai maža arba visai neegzistavo.

ŽIV ir teisė: kodėl šie įstatymai vis dar egzistuoja?

Neretai manoma, kad realių suėmimų pagal šiuos įstatymus pasitaiko retai, tačiau pavieniai atvejai įrodo priešingai. Pavyzdžiui, 2017 m. vienas vyras buvo apkaltintas tuo, kad aprėkė ir spjovė į savo kambariokę, būdamas ŽIV infekuotas. Jei būtų pripažintas kaltu, jam grėsė nemenka bauda ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Tai rodo, jog šių įstatymų poveikis gali būti labai realus, net jei realios viruso perdavimo tikimybės buvo itin mažos.

Pagrindinė priežastis, kodėl šios nuostatos išlieka, yra atotrūkis tarp mokslo ir teisės kūrėjų požiūrio. Dažnai įstatymus priėmę politikai neatsižvelgia į naujausią mokslinę informaciją, o kai kurie net ir nenori priimti faktų apie tikrąjį ŽIV perdavimo pavojų.

Skirtingi požiūriai įvairiose valstijose

2018 metų duomenimis, iš viso 26 valstijose buvo taikomi įstatymai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už galimą ŽIV perdavimą. 19 iš jų reikalavo, kad asmuo praneštų savo statusą seksualiniam partneriui. 12 šalių įstatymai tą patį numatė ir dalinantis adatomis. Įdomu, kad kai kurios elgsenos laikomos nusikalstamomis net ir tuomet, kai realios užsikrėtimo rizikos nėra arba ji menka.

Socialinės grupės, kurias paliečia neproporcingai

Šie įstatymai dažnai tampa priemone diskriminuoti atskiras socialines grupes. Pavyzdžiui, teisės aktų normose kai kuriose šalyse baudžiamos tik sekso paslaugų teikėjos, o klientai lieka be atsakomybės. Kitais atvejais įstatymuose perdavimo grėsmė siejama tik su vyriškos lyties asmenimis, pavyzdžiui, jei nustatoma spermos buvimas. Kalėjimuose taikomi griežtesni reikalavimai nei plačiojoje visuomenėje – tai atskleidžia įstatymų šališkumą.

Kas svarbu žinoti apie ŽIV kriminalizaciją?

• Daugelyje vietų įsigalėję įstatymai atsilieka nuo dabartinio mokslo supratimo.
• Net ir minimalūs kontaktai gali būti traktuojami kaip pavojus ir nusikaltimas, nepriklausomai nuo perdavimo tikimybės.
• Teisės aktai neretai paliečia silpnesnius socialinius sluoksnius bei sustiprina stigmatizaciją.

Nors egzistuoja išsamūs teisės aktų registrai, būtina suprasti, kad šis suskirstymas skirtas tik supažindinimui – prieš priimant sprendimus dėl teisinių veiksmų visuomet reikia ieškoti atnaujintos ir oficialios informacijos.