Ar migdolų ekstraktas yra saugus turintiems riešutų alergiją?

Jei esate alergiški migdolams, įprastai vengiate visų produktų su šiuo riešutu. Tačiau ar reikėtų atsisakyti ir migdolų ekstrakto? Viskas priklauso nuo to, kokio tipo ekstraktą renkatės – natūralų ar dirbtinį.

Kuo skiriasi natūralus ir dirbtinis migdolų ekstraktas

Migdolų ekstraktas gali būti pagamintas iš įvairių šaltinių: tikrų migdolų, persikų ar abrikosų kauliukų, o taip pat iš visiškai sintetinių medžiagų. Nors būtų logiška, kad pavadinime „migdolų ekstraktas“ slypėtų patys migdolai, daugelis kepinių ir kitų gaminių naudoja dirbtinį skonį, kuriame iš tikrųjų nėra migdolų.

Pagrindinės sudedamosios dalys

• Natūralus migdolų ekstraktas paprastai gaminamas iš migdolų aliejaus, alkoholio ir vandens. Migdolų aliejus gali būti išgautas skirtingais būdais: rafinuojant aukšta temperatūra (tuomet jame gali nebelikti baltymų, sukeliančių alergiją) arba šaltuoju būdu (kai baltymai išlieka).
• Dirbtiniam ekstraktui naudojamas benzaldehidas – skonio medžiaga, išgaunama arba sintetinant, arba iš persikų, abrikosų kauliukų ar kvepiančių augalų, pavyzdžiui, kasijos. Tokie ekstraktai nesukelia reakcijos, nes neturi migdolų baltymų.

Svarbu žinoti, jog ant maisto produktų etikečių visuomet turi būti pažymėtos alergizuojančios medžiagos. Jei ekstrakte yra tikrų riešutų, žymėjimas privalomas. Norint saugiai vartoti migdolų skonio produktus, verta skaityti sudėtį ir pasirinkti tuos, kuriuose nėra „migdolų aliejaus“ ar „migdolų baltymų“.

Kaip atskirti saugų ekstraktą alergiškiems

Ieškant migdolų skonio, galima rinktis dirbtinį migdolų ekstraktą. Jame visiškai nėra riešutų ingredientų – skonį suteikia gamtinės ar sintetinės medžiagos. Jei ant pakuotės pažymėta „dirbtinis migdolų ekstraktas“ arba „dirbtinis aromatas“, šis produktas neturėtų kelti pavojaus alergiškiems žmonėms.

Kartais gamintojai žymi „natūralus migdolų skonis“, tačiau tokia frazė nereiškia, kad ekstraktas pagamintas iš tikrų migdolų – dažniausiai tai reiškia, kad skonio medžiaga išgauta iš vaisių (pvz., persikų, abrikosų). Būtent iš šių kauliukų gaunamas benzaldehidas – pagrindinis migdolų skonio šaltinis be paties riešuto baltymų.

Kodėl naudojamos persikų ar abrikosų sėklos

Migdolai priklauso vadinamiesiems kaukaziniams vaisiams (drupei) – kaip ir persikai, slyvos, nektarinai, vyšnios ar abrikosai. Visi šie vaisiai turi kietą centrinį kauliuką, apsuptą minkštimo. Benzaldehidas, kuris suteikia migdolų kvapą, natūraliai aptinkamas šių vaisių sėklose, tačiau persikuose jo yra daugiausia. Todėl būtent jų kauliukai ir dažniausiai naudojami, gaminant dirbtinį arba „natūralų“ migdolų skonį.

Kaip riešutų alergija susijusi su kitomis alergijomis

Alergija migdolams dažnai susijusi su didesne rizika jautrumui ir kitiems riešutams. Pavyzdžiui, net pusei vaikų, alergiškų vienam medžiui priklausančiam riešutui, laikui bėgant pasireiškia jautrumas ir kitoms rūšims: lazdynų, braziliškiems, anakardžių, pistacijų, graikiniams, makadamijų, pušų ar pekano riešutams.

Nors žemės riešutai priskiriami ankštiniams, neretai žmonės, jautrūs tam tikriems medžių riešutams, turi ir žemės riešutų alergiją. Dažnai alergija vienai rūšiai reiškia padidintą riziką ir kitoms, tad svarbu pasitarti su gydytoju dėl kiekvieno konkretaus atvejo.

Išvada

Migdolų alergija gali sukelti įvairių pasekmių – nuo lengvų pojūčių iki rimtų sveikatos komplikacijų. Jei norite mėgautis migdolų skoniu, tačiau esate jam alergiški, rinkitės gaminius su dirbtiniu migdolų ekstraktu, kuriame nėra tikrų migdolų baltymų ir kuris nesukelia alerginės reakcijos.