10 įspėjamųjų Alzheimerio ligos požymių

Alzheimerio liga yra pagrindinė demencijos priežastis, o pati demencija apibūdina daugelį būklių, kurios turi įtakos atminčiai ir mąstymui.

Demencijos požymiai: į ką verta atkreipti dėmesį

Daugelis iš mūsų suprantame, kad tam tikri atminties sutrikimai gali būti natūralus senėjimo procesas. Tačiau kai kurie požymiai signalizuoja apie galimus rimtesnius pokyčius, kuriuos verta įvertinti profesionaliai. Ankstyva diagnostika leidžia laiku imtis veiksmų ir, kai kuriais atvejais, pagerinti situaciją arba pristabdyti ligos eigą.

Atminties sutrikimai

Dažniausias ankstyvas ženklas – užmaršumas, kuris kliudo kasdieniams darbams. Žmogus gali vis dažniau pamiršti ką tik vykusius pokalbius ar neseniai gautą informaciją, dažniau pasikliauti užrašų knygelėmis, šeimos narių pagalba, kartoti tuos pačius klausimus.

• Nuolatinis pastebimų naujos informacijos spragų atsiradimas
• Dažnas poreikis priminti ar užrašyti paprastus dalykus

Visiems pasitaiko užmiršti, kur paliko automobilio raktus – tai įprasta, tačiau kasdien trukdantis užmaršumas jau kelia rūpestį.

Mažesnis susidomėjimas veiklomis

Pradeda mažėti motyvacija bendrauti ar užsiimti mėgstamomis veiklomis – žmogus nustoja domėtis hobiais, retai pasirenka praleisti laiką su artimaisiais, nebeseka mėgstamų komandų ar projektų. Tokie pokyčiai dažnai priskiriami apatijai ar socialiniam atsitraukimui, o jie gali būti ankstyvas demencijos signalas.

Sunku orientuotis laike ir aplinkoje

Alzheimerio liga dažnai pasireiškia dezorientacija – žmogus gali neatsiminti, kokie metai ar net kokia dabar diena, sunkiai suvokia, kur šiuo metu yra ar net nesupranta, kodėl yra tam tikroje vietoje. Laikui bėgant, jiems tyliai atrodo, kad laikas „sustojo“ – jie gali įsitikinti esantys jaunesnio amžiaus nei yra iš tiesų.

Problemos su regėjimu ir erdviniu suvokimu

Demencija pasireiškia ir pasunkėjusiais gebėjimais įvertinti atstumą, sunkumais atpažįstant pažįstamus žmones ar daiktus, problemomis suprasti vizualinę informaciją – pavyzdžiui, skaitydami knygą ar orientuodamiesi laiptinėje.

Prastėjanti rega, susijusi su natūraliomis su amžiumi susijusiomis akių ligomis, nuo tokių sunkumų paprastai skiriasi.

Sunkumai bendraujant žodžiu ir raštu

Kalbos sutrikimai taip pat išryškėja: žmogui tampa sunku rasti tinkamą žodį, sudėtinga aiškiai reikšti mintis, o kartais – net suprasti kitų kalbą ar užrašytą tekstą. Pasitaiko, kad dažnai tenka nutraukti sakinius, nes neišeina prisiminti norimos išreikšti minties.

Sutrikęs gebėjimas planuoti ir spręsti problemas

Demencija pakenkia vadinamoms „vykdomosioms funkcijoms“ – darosi sunkiau susiplanuoti dienotvarkę, tvarkyti finansus, sekti receptą, net jei patiekalas gamintas daugelį metų, ar paprasčiausiai atlikti kasdienę veiklą – pavyzdžiui, pasigaminti kavos užtrunka daug ilgiau nei anksčiau.

Nuotaikos ir elgesio pokyčiai

Žmonės gali tapti labiau irzlesni, išsigandę, reaguoti pernelyg stipriai į, atrodytų, nereikšmingus pokyčius rutinoje, tampa uždaresni ar dažniau įsižeidžia. Šie elgesio pokyčiai ne visuomet susiję tik su amžiumi – ilgalaikė nuotaika ir jos kitimas verti papildomo dėmesio.

Dažnas daiktų „pametimas“

Vienas ryškesnių požymių – nuolat pametami daiktai, po kurių ieškojimas kelia vis didesnę sumaištį ar net sumišimą. Paprastas raktų pametimas ar žinojimas, jog jį padėjote ant stalo, šiuo atveju jau traktuotinas kaip įprastas praradimas – demencijos atveju tai tampa įpročiu.

Blogėjantis sprendimų priėmimas

Pastebėjus artimo žmogaus polinkį dažniau daryti blogus sprendimus – pavyzdžiui, lengvai pasiduoda apgavystėms, netinkamai rengiasi pagal orą, elgiasi neatsargiai vairuojant – vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

Kasdieninių užduočių sunkumai

Susipainioti grįžtant namo iš pažįstamos vietos ar nebegalėti atlikti seniai išmoktų, ilgą laiką vykdytų darbų – ryškus signalas. Tokio tipo sunkumai kyla atliekant įprastus veiksmus, o ne įsisavinant ką nors visiškai naujo.

Skirtumai tarp natūralių pokyčių ir ligos požymių

Nors kai kurie simptomai gali atrodyti kaip normalus senėjimo palydovas, svarbu atskirti, kada užmaršumo ar nuotaikų kaita peržengia įprastas ribas. Jei nuolat pamirštama svarbi informacija, sudėtinga susigaudyti aplinkoje, ar pasikeičia elgesys – tai gali būti ženklas, jog reikalinga išsamesnė medicininė konsultacija.

Trumpa apžvalga

Dešimt svarbiausių Alzheimerio ligos įspėjamųjų ženklų – užmaršumas, sumažėjęs aktyvumas, orientacijos ir regėjimo problemos, sunkumai komunikuojant, prastėjanti nuovoka bei sudėtinga atlikti įprastus veiksmus. Pastebėjus šių pokyčių kasdienybėje, patartina pasitarti su gydytoju – tai vertinga norint laiku reaguoti ir tinkamai pasirūpinti savimi ar artimaisiais.