Vaistai, kurių reikėtų vengti sergant prieširdžių virpėjimu

Prieširdžių virpėjimas yra dažna širdies ritmo sutrikimo forma, pasireiškianti nereguliariu ir dažnai pagreitėjusiu širdies plakimu. Šią būklę lemia pakitusios elektrinės impulsų bangos, dėl kurių širdis nebesusidoroja su įprastu kraujo tekėjimu. Nukrypimai nuo normalaus ritmo gali išprovokuoti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, insultą arba širdies nepakankamumą.

Veiksniai, galintys pabloginti prieširdžių virpėjimą

Kiekvieno žmogaus simptomai ir būklės sunkumas gali skirtis. Kai kurie vaistai gali ne tik padidinti širdies ritmo sutrikimų riziką, bet ir trukdyti gydymo eigai. Svarbu žinoti, kokios medžiagos ar vaistai gali apsunkinti prieširdžių virpėjimą arba sukelti papildomų sveikatos problemų.

Vaistai, kurių reikėtų vengti

• Priešuždegiminiai ir skausmą malšinantys vaistai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, gali padidinti komplikacijų tikimybę, ypač jei tuo pačiu vartojami kraują skystinantys vaistai. Kai skausmui malšinti reikia alternatyvos, dažniausiai rekomenduojamas paracetamolis.
• Kraują skystinantys vaistai. Kraują skystinantys preparatai, tokie kaip varfarinas, apiksabanas ar rivaroksabanas, padeda sumažinti insulto pavojų, nes slopina krešulių susidarymą ir užtikrina geresnį kraujo tekėjimą.

Vaistai nuo slogos ir peršalimo

Peršalimo ar gripo metu dažnai renkamasi vaistus su dekongestantais, pavyzdžiui, su pseudoefedrinu. Šios medžiagos didina kraujospūdį ir pagreitina pulsą, todėl gali pabloginti širdies ritmo sutrikimus. Vietoje jų saugesnės priemonės yra fiziologinio tirpalo nosies purškalai ar antihistamininiai vaistai be stimuliuojančių savybių.

Antibiotikai

Kai kurie antibiotikai, tokie kaip azitromicinas, klaritromicinas, ciprofloksacinas ar eritromicinas, gali kelti riziką širdies ritmui. Tokios medžiagos turėtų būti skiriamos tik pagal gydytojo nurodymus ir atidžiai stebint sveikatos būklę. Esant infekcijai, dažnai ieškoma saugesnių alternatyvų arba mažinamos dozės.

Poveikis nervų sistemai ir stimuliatoriai

Stimuliuojantys vaistai, vartojami dėmesio ir aktyvumo sutrikimams gydyti, kaip amfetaminai ar metilfenidatas, gali dar labiau paskatinti širdies plakimą. Jei yra prieširdžių virpėjimas, dažniausiai pirmenybė teikiama nestimuliuojantiems gydymo būdams.

Kofeinas ir gyvenimo būdas

Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinis kavos kiekis dažniausiai neturi didelės įtakos prieširdžių virpėjimo rizikai, tačiau žmonių jautrumas gali labai skirtis. Svarbu stebėti savo savijautą po kofeino vartojimo. Be to, būklės valdymui reikšmingą įtaką turi gyvenimo būdo pokyčiai – rekomenduojama mažinti alkoholio vartojimą, rūpintis miego kokybe ir išmokti savęs nuraminti streso metu.

Skydliaukės hormonai ir širdies ritmas

Didelės levotiroksino dozės vartojimas gali sukelti širdies aritmiją, įskaitant ir prieširdžių virpėjimą. Jei kartu nustatytas ir skydliaukės sutrikimas, skydliaukės vaistus būtina vartoti tik gydytojo nurodymu. Rekomenduojama reguliariai tikrinti tiek pulso dažnį, tiek skydliaukės veiklą ir, esant reikalui, koreguoti vaistų dozes.

Antidepresantai ir širdies ritmas

Skirtingos antidepresantų grupės nevienodai veikia širdį. Pavyzdžiui, tricikliai antidepresantai gali sukelti ritmo sutrikimų, o sertralinas dažniausiai laikomas saugesnis pasirinkimu. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas organizmas į vaistus reaguoja individualiai, todėl būtinas nuolatinis sveikatos stebėjimas.

Maisto papildai ir žolelės – dėmesio verta rizika

Žoliniai preparatai taip pat gali trukdyti gydymui ar paveikti širdies ritmą. Vartojant jonažolę gali pasikeisti širdies ritmas, o ženšenis sąveikauja su kai kuriais prieširdžių virpėjimo gydymui naudojamais vaistais. Prieš įtraukiant bet kokius papildus ar žoleles į kasdienį racioną, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kas dar gali išprovokuoti prieširdžių virpėjimą?

Be vaistų, širdies ritmo sutrikimus neretai sukelia nuolatinis stresas, miego trūkumas ar besaikis alkoholio vartojimas. Gera žinia ta, kad fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir poilsis padeda geriau valdyti šią būklę. Paprasti kasdieniai įpročiai gali pagerinti jūsų savijautą ir stiprinti širdies veiklą.

Apibendrinimas

Prieširdžių virpėjimas – tai būklė, reikalaujanti kompleksinės priežiūros. Atsargiai reikėtų žiūrėti į kai kuriuos nereceptinius vaistus nuo skausmo, antibiotikus, stimuliuojančius preparatus, skydliaukės hormonus bei kai kuriuos antidepresantus. Taip pat verta vengti kai kurių maisto papildų ir žolinių preparatų, kurie gali sąveikauti su paskirtais vaistais. Širdies ritmą gali paveikti ir tokie veiksniai kaip stresas, miego stygius ar alkoholis. Sėkmingam sveikatos palaikymui būtinas tiek tinkamai parinktas gydymas, tiek atkaklūs gyvenimo būdo pokyčiai.