Ar verta skiepytis vartojant biologinius vaistus nuo uždegiminės žarnyno ligos?

Skiepai yra viena svarbiausių priemonių palaikyti gerą sveikatą žmonėms, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis (UŽL). Itin svarbu nuolat tikrinti, ar imunizacija atitinka naujausias rekomendacijas, ypač jei ateityje gali būti susimąstoma apie gydymą biologiniais vaistais.

Kodėl svarbu pasiskiepyti prieš pradedant biologinę terapiją

Prieš pradedant gydymą biologiniais preparatais labiausiai rekomenduojama pasirūpinti visais reikiamais skiepais. Tai padeda apsaugoti pacientą nuo dažnai pasitaikančių infekcijų, kadangi biologiniai vaistai mažina imuninės sistemos aktyvumą. Dėl susilpnėjusios apsaugos organizmas tampa jautresnis infekcijoms. Kai kuriais atvejais infekcija gali privesti prie gydymo biologiniais vaistais pertraukimo, todėl vakcinacija dar prieš pradedant terapiją padeda sumažinti tokią riziką.

Kada derėtų pasiskiepyti?

Optimaliausia visus privalomus skiepus suorganizuoti dar iki prasidedant biologinei terapijai. Vis tik kai kuriuos skiepus galima saugiai atlikti ir jau pradėjus gydymą. Gyvos, tačiau susilpnintos, vakcinos (pavyzdžiui, dalis gripo ar vėjaraupių vakcinų), paprastai yra vengiamos, kai pacientas jau gydosi biologiniais vaistais, tačiau inaktyvintos ar dalinės vakcinos yra saugios ir rekomenduojamos.

Paminėtina, kad skiepų planas turėtų būti sudaromas individualiai, įvertinus kiekvieno paciento imunizacijos būklę ir infekcijų riziką.

Kokie skiepai yra rekomenduojami gydantis biologiniais vaistais?

• Hib vakcina: Skiepijant nuo Haemophilus influenzae tipo b viruso galima apsisaugoti nuo sunkių infekcijų, tokių kaip meningitas ar plaučių uždegimas. Jeigu vaikas ar suaugęs anksčiau nebuvo paskiepytas, vakcinacija rekomenduojama ir gydymo biologiniais vaistais metu.
• ŽPV vakcina: Ši vakcina apsaugo nuo žmogaus papilomos viruso, galinčio sukelti reprodukcinės sistemos bei gerklės ar išangės vėžius. Jaunesniems nei 26 metų žmonėms, kuriems taikomas imunosupresinis gydymas, rekomenduojami trys ŽPV vakcinos skiepai.
• Pneumokokinė vakcina: Skiepijant nuo Streptococcus pneumoniae sumažinama rizika susirgti įvairiomis ligomis – plaučių uždegimu, meningitu ar ausų infekcijomis. Skiepų skaičius priklauso nuo ankstesnės vakcinacijos: kartais užtenka dviejų ar trijų dozių, tačiau kas penkeri metai taip pat būtina papildoma dozė.
• Sezoninis gripo skiepas: Skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems sergantiems UŽL, nesvarbu, ar jie vartoja biologinius vaistus, ar kitus imunitetą slopinančius preparatus. Tinka tik inaktyvuotos vakcinos, nosies purškalų vertėtų vengti.
• Stabligės vakcina: Dėl stabligės skiepijamasi kaip ir visi kiti suaugusieji – kas 10 metų, o nelaimės atveju (pvz., įsivėlus-rūdžiai-nagui į koją) galima papildoma dozė. Ši vakcina dažnai sujungiama su kokliušo ir difterijos skiepais (DTaP). Jei suaugęs žmogus anksčiau nebuvo skiepytas nuo kokliušo, jam gali tekti visa trijų skiepų-serija.

Skiepai, rekomenduojami tam tikrose situacijose

• Hepatito A vakcina: Saugantis nuo hepatito A ypač svarbu tiems, kuriems gresia šios infekcijos pavojus – tarp jų ir vartojantiems biologinius vaistus.
• Hepatito B vakcina: Skiepijimasis leidžia sumažinti lėtinio hepatito B išsivystymo riziką – ši vakcina rekomenduojama visiems, priklausantiems rizikos grupei.
• Herpes zoster vakcina: Apsaugo nuo juostinės pūslelinės (herpes zoster), kuri gali pasireikšti persirgusiems vėjaraupiais. Moderni rekombinantinė vakcina rekomenduojama visiems vyresniems nei 50 metų asmenims ir imunitetą slopinantiems 18–49 metų pacientams.
• Meningokokinė vakcina: Saugosi nuo Neisseria meningitidis sukeliamų infekcijų. Labiausiai rekomenduojama kūdikiams, vaikams ar jaunuoliams, kuriems kyla didesnė rizika (pavyzdžiui, studentams, pradedantiems studijas bendrabučiuose).
• Polio vakcina: Skiepai nuo poliomielito dažniausiai skiriami tik keliaujantiems į šalis, kurioje ši liga vis dar aktuali.

Gyvos vakcinos, kurių reikėtų vengti

Gydantis biologiniais vaistais rekomenduojama atsisakyti skiepų, kurių sudėtyje yra gyvų virusų. Jei šių vakcinų reikia, jos turėtų būti atliktos dar prieš pradedant vartoti biologinius vaistus.

• Vėjaraupių vakcina: Ši gyva susilpninto viruso vakcina dažniausiai netinka biologinę terapiją gaunantiems pacientams, nors nauji tyrimai rodo, kad ši rizika gali būti kiek mažesnė nei anksčiau manyta.
• MMR (tymai, kiaulytė, raudonukė): Vaikams dažnai skiriama kombinuota vakcina taip pat yra gyvo viruso, todėl ją reikėtų atidėti bei nevartoti gydantis biologiniais vaistais.
• Priklausančios gyvoms vakcinoms taip pat yra rotaviruso, kai kurios vidurių šiltinės bei nosies lašų gripo vakcinos.

Skiepijimosi plano sudarymas – individualus sprendimas

Kiekvieno žmogaus skiepijimosi poreikiai ir galimybės gali skirtis. Todėl svarbiausia kalbėtis su gydančiu gydytoju dėl tinkamiausio skiepų plano – dar prieš pradedant gydymą biologiniais ar kitais imunitetą slopinančiais vaistais. Taip užtikrinama, kad pacientas bus kuo geriau apsaugotas nuo išvengiamų infekcijų.

Net ir jau pradėjus gydymą, daugelis skiepų vis dar lieka tinkami. Svarbiausia – bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir priimti asmeninius sprendimus vertinant kiekvieno atvejo ypatumus. Tokiu būdu pavyks išvengti komplikacijų ir palaikyti maksimalią apsaugą.