Ar galiu turėti astigmatizmą abiejose akyse?

Astigmatizmas – tai dažna akių būklė, kurią lemia netolygi akies priekinės dalies forma. Dėl šios priežasties šviesa per akį keliauja ne taip, kaip turėtų, ir vietoje aiškaus taško ant tinklainės susidaro du židiniai. Tokiu atveju vaizdas tampa išplaukęs, iškraipytas ar pasviręs, nepriklausomai nuo atstumo iki objekto. Astigmatizmas daugeliu atvejų pasireiškia abiem akimis, nors pasitaiko, kad išsivysto tik vienoje – dažniausiai dėl traumos.

Simptomai ir jų atpažinimas

Žmonės, turintys astigmatizmą, dažnai pastebi ne tik neryškų matymą, bet ir kitus nemalonius pojūčius. Simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti pavieniui arba kartu.

• Išplaukę arba iškraipyti vaizdai
• Nuovargis akyse, perštėjimas
• Dažnas akių įtempimas
• Skausmas galvos srityje
• Nuolatinis prisimerkęs žiūrėjimas
• Mažų raidžių neįskaitomumas

Paprastai astigmatizmo stiprumas skiriasi tarp abiejų akių, dėl to išauga akių nuovargis ir galvos skausmų tikimybė. Vakarais šiai būklei būdinga didesnė šviesų sklaida ir ryškesni šviesos halo efektai – ypač vairuojant naktį, kai matomos šviesos atrodo tarsi išsiliejusios arba apsuptos ratilais.

Astigmatizmas dažnai nustatomas ir vaikams. Jie gali nekalbėti apie matymo problemą, bet gali prasčiau mokytis ar net būti klaidingai įvertinti dėl mokymosi sunkumų. Nuoseklūs akių patikrinimai padeda laiku nustatyti astigmatizmą tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Kaip atsiranda astigmatizmas?

Pagrindinė astigmatizmo priežastis – netaisyklinga ragenos forma. Vietomis ragenos paviršius gali būti labiau išgaubtas ar atvirkščiai – lygesnis, todėl šviesos spinduliai tinklainę pasiekia skirtinguose taškuose. Ši yda dažniausiai yra paveldėta, tačiau gali pasireikšti ir dėl traumos ar spaudimo akiai – pavyzdžiui, jei akį spaudžia nenormaliai storėję vokai ar kiti audiniai. Kartais įtakos turi ir šiek tiek pakrypusi akies lęšiuko padėtis.

Didelė dalis žmonių su astigmatizmu turi ir kitų refrakcinių ydų, pavyzdžiui, trumparegystę ar toliaregystę. Šios būklės neretai eina kartu, nes visos susijusios su tuo, kaip akys laužia šviesą.

Diagnozavimo ir gydymo principai

Norint tiksliai nustatyti astigmatizmą, atliekama keletas tyrimų. Gydytojas gali patikrinti regėjimo aštrumą, pamatuoti, kaip akis laužia šviesą, išmatuoti ragenos išgaubtumą ar naudoti prietaisus, kurie nuskaito jos paviršiaus žemėlapį. Šie tyrimai padeda parinkti tinkamiausią korekcijos būdą.

Astigmatizmą dažniausiai koreguoja akiniai arba kontaktiniai lęšiai, kurie padeda sufokusuoti šviesą į vieną tašką. Taip pat taikomos refrakcinės operacijos, tokios kaip lazerinė korekcija ar astigmatinė keratektomija.

Ką verta žinoti apie eigą ir gyvenimą su astigmatizmu?

Apie 40 % suaugusiųjų turi astigmatizmą ir dauguma atvejų – abiejose akyse. Dažniausiai ši yda pasireiškia jau vaikystėje, tačiau jos stiprumas gali keistis gyvenimo eigoje. Paauglystėje astigmatizmas dažnai išryškėja arba sustiprėja, nes keičiasi akies audiniai. Retesniais atvejais, ypač paauglystėje, pasitaiko ir kitas ragenos sutrikimas – keratokonusas, kuris suformuoja smailą ragenos kupolą ir dar labiau iškraipo matymą.

Nors astigmatizmas gali stipriai neryškinti ar iškraipyti regą, šios būklės pasekmės neišsivysto į aklumą. Jei astigmatizmas stipresnis tik vienoje akyje ir nėra laiku koreguojamas, gali būti rizika silpnesnei akiai tapti vadinamąja “tingiąja akimi”.

Nėra natūralių priemonių, kurios iš esmės pakeistų ragenos ar lęšiuko formą, todėl struktūrinių pokyčių gydymas galimas tik specialiu gydymu arba korekcijos būdais.

Jei astigmatizmas nedidelis ar vidutinio sunkumo, lazerinės korekcijos dėka galima reikšmingai pagerinti regėjimą. Labai didelio laipsnio atvejais chirurginės intervencijos efektyvumas mažėja.

Dėl astigmatizmo naktį, kai išsiplečia vyzdžiai, stipriau jaučiamas šviesų sklaidos efektas ir matomi šviesos ratilai – tai lemia didesnis šviesos patekimas per netolygų akies paviršių.