Ūminio virusinio hepatito simptomai

Hepatitas – tai kepenų liga, kurios požymius ir simptomus suprasti padeda žinios apie svarbų kepenų vaidmenį žmogaus organizme. Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, prisideda prie medžiagų apykaitos, kraujo filtravimo ir nuodingų medžiagų šalinimo.

Kepenų poveikis visam organizmui

Ar žinojote, kad kas minutę per jūsų kepenis prateka net ketvirtadalis viso jūsų kraujo tūrio? Tai reiškia, kad vos per penkias minutes kepenys perfiltruoja visą kūno kraują. Dėl tokio intensyvaus sąlyčio su skirtingomis organizmo sistemomis kepenų ligos dažnai pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali priminti kitų ligų požymius. Jeigu kepenys nustoja tinkamai veikti, kūnas apie tai signalizuoja pačiais įvairiausiais būdais.

Bendrieji principai sergant hepatitu

Prieš pradedant išsamiau aptarti hepatito simptomus, verta įsidėmėti kelias bendras taisykles. Pirmiausia, simptomai tėra tik orientaciniai – jie nėra pakankami tiksliam diagnozavimui. Norint nustatyti ūmaus virusinio hepatito tipą, vien pojūčių neužtenka – reikalingi išsamūs tyrimai, ypač kraujo tyrimas.

Be to, pradiniai hepatito požymiai dažni nepaisant to, kas tiksliai sukėlė infekciją. Pavyzdžiui, tiek hepatitas A, tiek C ūmioje stadijoje gali sukelti panašius simptomus. Taip pat svarbu žinoti, kad dažnai sergant hepatitu jaučiami viso kūno negalavimai, o ne konkretus vienos vietos skausmas. Pavyzdžiui, skausmas gali atsirasti ne tik dešinėje pašonėje – neretai prisideda bendras silpnumas, šaltkrėtis, sąnarių ar raumenų maudimas.

Kiekvieno žmogaus patirtis – skirtinga. Vieniems pasireiškia tik keli požymiai, kitiems – visi įprasti simptomai, o dalis žmonių jokių nusiskundimų nejaučia. Visgi hepatito eiga gali būti panaši.

Simptomų nebuvimas – dažnas reiškinys

Pasirodo, labai dažnai ūmus virusinis hepatitas nesukelia jokių simptomų. Organizmo reakcija į virusą būna labai individuali. Kartais žmonės apie infekciją sužino tik atlikę kraujo tyrimus donorystės metu ar profilaktinio patikrinimo metu. Jeigu infekcija nepasireiškė jokiais pojūčiais, mediciniškai vartojamas terminas „besimptomis“.

Ūmaus virusinio hepatito pradžia

Simptomai dažniausiai skirstomi į tris etapus – pradinis, vidurinis ir sveikimo. Kiekvienam laikotarpiui būdingi saviti požymiai, pagal kuriuos specialistai sprendžia apie ligos eigą.

Pradinis etapas: pirmieji ženklai

Pirmieji požymiai, dar vadinami prodrominiais, gali prasidėti staiga arba vystytis iš lėto. Jie dažnai būna taip bendri, kad daugelis apie kepenų infekciją nė nepagalvoja. Tačiau gydytojai, įvertinę rizikos veiksnius ir simptomų visumą, nedelstų ieškotų hepatito priežasčių.

Užsikrėtus virusu, kūnui reikia laiko suaktyvinti imuninę apsaugą. Kai imuninė sistema pradeda kovoti su užpuoliku, gali pasireikšti šie pirmieji požymiai:

• Pykinimas
• Silpnumas, nuovargis
• Miego stokos jausmas
• Sumažėjęs apetitas
• Pilvo arba sąnarių skausmas
• Vėmimas
• Galvos skausmas
• Nedidelis karščiavimas
• Tamsus šlapimas
• Balinės, pilkšvos spalvos išmatos

Vieniems išryškėja tik dalis simptomų, kai kuriems – visi, o kai kuriems jie visai nepasireiškia. Pamažu ligos eiga pereina į kitą etapą.

Vidurinis etapas ir geltos požymiai

Po maždaug savaitės nuo pirmųjų simptomų, neretai šie sustiprėja ir gali atsirasti gelta. Tai plačiausiai žinomas, bet ne dažniausiai pasitaikantis hepatito požymis. Gelta atsiranda, kai tam tikras pigmentas – bilirubinas – ima kauptis audiniuose ir nudažo odą bei akių baltymus gelsvai. Be to, šlapimas tamsėja, o išmatos gali tapti šviesesnės.

Sveikos kepenys bilirubiną pašalina kaip atlieką, tačiau pažeidus šią funkciją, pigmento kiekis kraujyje išauga ir jis ima kauptis organizme. Dėl to išorėje matyti gelsvas atspalvis.

Neretai tik pastebėjus gelta žmonės kreipiasi į gydytoją – taip liga ir atpažįstama. Tačiau, kaip minėta, gelta nebūtinai pasireiškia visiems, todėl vien šio požymio stebėti nepakanka.

Sveikimo etapas ir atsigavimas

Paskutiniame ligos etape simptomai pamažu silpnėja tokia tvarka, kokia atsirado. Dažnai pirmiau grįžta apetitas, o energija ir savijauta tampa tokios, kaip prieš susirgimą. Jei buvo gelta, dėmės ir gelsvumas išnyksta, kai kepenys vėl pradeda šalinti bilirubiną.

Persirgus hepatitu A ar E, visiškas atsigavimas paprastai įvyksta per du mėnesius. Po hepatito B ar C persirgimo sveikimo laikotarpis gali trukti iki keturių mėnesių, jei infekcija nesudėtinga.

Dvi infekcijos vienu metu arba susirgus kartu su kitomis ligomis, sveikimas gali užtrukti ilgiau. Žmonėms, turintiems imunodeficitą, atsigavimo eiga skiriasi ir gali trukti ilgiau.

Kai ūmus hepatitas tampa lėtiniu

Ne visiems pavyksta visiškai pasveikti nuo ūmaus virusinio hepatito – kartais infekcija užsitęsia ir tampa lėtine. Tokiu atveju virusas išlieka organizme ilgiau nei šešis mėnesius, o ligos požymiai ir eiga jau skiriasi nuo ūmių atvejų.