Kaip išvengti mononukleozės užsikrėtimo

Infekcinė mononukleozė – tai liga, kurią sukelia virusas ir į organizmą dažniausiai patenka per seiles ar kitus kūno skysčius. Dėl šios priežasties ji dar vadinama “bučinių liga”. Dažniausiai mononukleoze užsikrečiama artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, gyventojams dalijantis kambariais ar bendrais daiktais. Retesniais atvejais infekcija perduodama lytinio kontakto metu, per kraujo perpylimus ar organų transplantacijas.

Priežastys ir plitimas

Šią ligą daugiausia sukelia Epšteino-Baro virusas, priklausantis herpes virusų grupei. Nors dažniausiai užsikrečia jauni žmonės, šis virusas gali paveikti bet kokio amžiaus asmenį. Užsikrėsti mononukleoze nėra sudėtinga – ji perduodama labai lengvai per tiesioginį kontaktą.

Kada mononukleozė užkrečiama

Asmuo tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams ir toks gali likti net keletą mėnesių. Dažnai virusą platina net tie žmonės, kurie nejaučia jokių požymių, todėl nežino, kad yra užsikrėtę. Paprastai nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų gali praeiti vienas ar du mėnesiai. Šis laikotarpis vadinamas inkubaciniu.

Kol pasireiškia simptomai, žmogus yra užkrečiamas, tačiau net ir išnykus ligos požymiams virusas lieka organizme visam gyvenimui. Retkarčiais jis suaktyvėja iš naujo, todėl žmogus gali vėl tapti infekcijos platintoju.

Kaip apsisaugoti nuo infekcijos

• Venkite artimo kontakto su žmonėmis, kurie serga mononukleoze.
• Nesidalinkite gėrimais, stalo įrankiais, dantų šepetėliais ar kitais daiktais, kurie gali turėti seilių likučių.
• Susirgus venkite bučiuotis ir būti artimai su kitais žmonėmis.
• Lytinių santykių metu būtina naudoti prezervatyvą, nes virusas gali būti perduodamas ir per spermos bei kitų kūno skysčių kontaktą.
• Nerūkykite kartu vienos cigaretės.
• Jeigu rūpinatės mažais vaikais, reguliariai plaukite jų žaislus, kuriuos jie kiša į burną.
• Laikykitės asmens higienos – dažnai ir kruopščiai plaukite rankas, ypač antibakteriniu muilu. Jei naudojate rankų dezinfekantą, rinkitės tokį, kuriame yra bent 60% alkoholio.

Imunitetui stiprinti labai svarbu sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems ir užtikrinti kokybišką miegą. Tai padeda apsisaugoti ne tik nuo mononukleozės, bet ir nuo kitų infekcijų.

Kada kreiptis į gydytoją

Mononukleozę dažniausiai lydi nuovargis, galvos skausmas, pakilusi temperatūra, gerklės skausmas, patinusios limfmazgiai, odos bėrimas ir padidėjusi blužnis. Dėl šių simptomų dažniausiai į gydytoją kreiptis nereikia, tačiau tam tikrais atvejais būtina pasikonsultuoti su specialistu:

• Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų arba blogėja.
• Atsiranda sunkumų kvėpuojant.
• Imate jausti svaigulį ar alpstate.
• Sutrinka judesių koordinacija ar atsiranda silpnumas galūnėse.
• Pastebite regėjimo pokyčius arba psichikos pakitimus.

Sunki mononukleozės komplikacija yra blužnies plyšimas – jei pilvo viršuje jaučiate stiprų skausmą, nedelsdami kreipkitės į medikus. Esant viruso sukeltai blužnies padidėjimo rizikai, rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio ir kontaktinių sporto šakų.

Kasdienės prevencijos įpročiai

Net jei nėra galimybių tiksliai žinoti, kas yra užsikrėtęs mononukleoze, laikydamiesi higienos ir neliesdami svetimų asmeninių daiktų sumažinsite riziką susirgti. Jei vis dėlto užsikrėsite, geriausia pagalba – pakankamai ilsėtis ir gerti daug skysčių.

Kilus neįprastiems simptomams, rekomenduojama kuo greičiau pasitarti su gydytoju – jis įvertins sveikatos būklę ir nuspręs, ar reikalingi papildomi kraujo tyrimai.