Stivenas Thrasheris: Kaukės reikalavimas – paskutinė „virusų paribio“ apsaugos linija

Praėjusią savaitę didžiosios viešojo transporto kompanijos nutraukė reikalavimą dėvėti kaukes. Šis sprendimas atėjo po virtinės kitų apribojimų atsisakymo – nuo vakcinacijos patikrų restoranuose iki testavimo darbuotojams.

Vos tik federalinis teisėjas panaikino reikalavimą dėvėti kaukes viešajame transporte, daugelis oro linijų, miesto transporto įmonių ir pavežėjų iškart pranešė, kad keleiviai gali keliauti be kaukių. Tai sukėlė įvairių emocijų – vieni tai šventė, kiti piktinosi.

Kaukės – ne tik apsauga nuo virusų

Nors viešas transportas atsisakė kaukių, šio pokyčio pasekmės neapsiriboja tik kelionės komfortu. Daug žmonių, ypač dirbančių tiesioginio kontakto darbus, lieka mažiau apsaugoti. Nutraukus kaukių dėvėjimo prievolę, susiduriama su daug didesne rizika, ypač tiems, kas neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Viešajame transporte bei paslaugų sektoriuje dirbantys žmonės dažnai priklauso grupėms, kurios nėra iki galo apsaugotos nuo užsikrėtimo. Jų gyvenimo sąlygos – tankesnės, dažniau trūksta galimybės izoliuotis nuo sergančiųjų šeimos narių. Nepaisant to, apsauga nesustiprinama – ypač kai kalbame apie tuos, kurie neturi draudimo.

Nelygybė ir ligų paplitimas

Nepaisant to, kad pandemijos metu buvo pasiekta didelių laimėjimų – pavyzdžiui, sukurta infrastruktūra milijonams vakcinų per dieną – fundamentalios socialinės problemos išlieka. Nelygybė lemia, kas dažniausiai serga ir patiria sunkiausias pasekmes. Tų, kuriems stinga pajamų, būsto ar galimybės gauti gydymą, galimybės apsisaugoti nuo viruso vis dar labai ribotos.

• Žemos pajamos ir išteklių stygius apsunkina prieigą prie sveikatos priežiūros.
• Neturint galimybės dirbti iš namų, rizika užsikrėsti stipriai išauga.
• Be draudimo, žmonės rečiau testuojasi ir rečiau gauna reikiamą pagalbą.

Pandemijos pamokos

Kaukės nuo pat pradžių nebuvo visų problemų sprendimas. Visgi, jos atliko ir simbolinį vaidmenį – parodė, kad rūpinamės vieni kitais. Pandemija privertė susimąstyti apie tai, kiek daug mūsų sveikatos sistema turi spragų. Ši permąstymo galimybė galėtų atverti naujus kelius geresniam gydymui, vaistų prieinamumui ir prevencijai, jeigu išmoktume iš pandemijos iššūkių.

Kai kuriose Azijos šalyse po pirmosios SARS bangos 2003 metais žmonės ėmė dėvėti kaukes ne tik virusų metu – jos tapo pagalba net užterštumo ar gripo sezonų metu. Tokia praktika galėtų būti naudinga ir kitur, net jei nebūtų privalomo reikalavimo.

Kodėl svarbus bendras atsakingumas

Dažnai asmenys net nesupranta, kad gali būti užsikrėtę koronavirusu ir platinti jį toliau net nejaučiant simptomų. Todėl kiekvienas turėtų elgtis taip, lyg galėtų būti viruso nešiotojas – ypač viešose vietose, kuriose susirenka daug žmonių.

Susitarti dėl rizikos priimtinumo yra paprasta siaurame rate – vakarieniaujant drauge ar susitikus su artimaisiais. Bet viešose vietose – kavinėse, kino teatruose, traukiniuose ar lėktuvuose – svarbu galvoti apie kitus, kurie gali būti ypač pažeidžiami.

Ką rodo sveikatos apsaugos prioritetai

Viešojoje erdvėje dažnai dominuoja diskusijos apie to, kaip užtikrinti labiausiai pasiturinčių gerovę ir komfortą. Turint pakankamai išteklių, galimybes skiepytis ir gydytis, pandemijos problemos atrodo tolimesnės. Tačiau tikslus atsakas į pandemiją turėtų prasidėti nuo didžiausios rizikos grupių poreikių.

• Jeigu neturi galimybės gydytis ar nuolat keisti darbo pobūdį – tavo apsauga mažėja.
• Ekonominės priemonės (nuomos, maisto ar atlyginimo garantijos) gali sumažinti žmonių pažeidžiamumą.
• Pandemija parodė, kad visuomenė gali greitai mobilizuoti išteklius – tą reikia išnaudoti ne tik krizės, bet ir kasdienėje sveikatos priežiūroje.

Pagrindinis pamokų moralas – kiekvieno iš mūsų veiksmai svarbūs ne tik mums patiems, bet ir visai visuomenei. Masinės apsaugos priemonės nekartą įrodė: kai rūpinamės pažeidžiamiausiais, saugome ir save.