10 patarimų, kaip įveikti migrenos sukeliamą smegenų rūką

Migrenos dažnai palieka ne tik galvos skausmą – daugelis besiskundžiančių šia liga žmonių patiria ir vadinamąjį „smegenų rūką“. Ši būklė pasireiškia pablogėjusia atmintimi, susilpnėjusiu dėmesio koncentravimu, painiava ar sunkumais planuojant ir atliekant kasdienes užduotis.

Smegenų rūko valdymas migrenos metu

Didesnis ar ilgiau trunkantis migrenos priepuolis dažnai reiškia labiau išreikštus kognityvinius simptomus. Laiku įsikišus galima palengvinti tiek skausmą, tiek „smegenų rūką“.

Pagalba namuose – kas gali padėti priepuolio metu?

• Vandens gėrimas, ypač jei pykina ar vemiate
• Lengvas užkandis
• Rami, tamsi aplinka – pabandykite atsigulti
• Drėgnas rankšluostis ant smilkinių
• Trumpas pogulis

Tokie paprasti veiksmai gali sumažinti migrenos simptomus ir sutrumpinti priepuolio trukmę.

Vaistų naudojimas – būkite pasiruošę

Kai migrena artėja, gali pasireikšti „smegenų rūkas“ net likus kelioms dešimtims valandų iki skausmo. Svarbu laiku turėti po ranka nereceptinių skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, ibuprofeno, paracetamolio ar naprokseno. Jei priepuoliai stipresni ar įprasti vaistai nepadeda, gydytojas gali paskirti stipresnių preparatų.

Migrenos dienoraščio rašymas – jūsų pagalbininkas

Norint efektyviau kovoti su migrenos priepuoliais ir susijusiais simptomais, labai naudinga sekti jų dažnį, stiprumą, galimus provokatorius (pvz., tam tikrą maistą, kvapus ar šviesą) bei vartotus vaistus ir jų poveikį. Tai padės aiškiau suprasti, kas išprovokuoja migreną, ir geriau pasiruošti galimiems priepuoliams.

Kasdieniai įpročiai, stabdantys migrenos progresavimą

Streso mažinimas

Itin dažnai migrenos priepuolius paskatina stresas ar įtampa. Nuolatinė kova su stipriais galvos skausmais dar labiau didina nervinę įtampą, todėl susidaro užburtas ratas. Ieškokite savo gyvenime būdų, kaip sumažinti stresą – tai padės sumažinti ir migrenos dažnį.

Miegas – geresnė nuotaika ir sumažėjusi migrena

Nereguliarus, prastas arba per trumpas miegas stipriai susijęs su migrenos paaštrėjimu. Net ir savaitgalio ilgos miego valandos gali tapti trigeriu. Rutiniškas, kokybiškas miegas (geros miego higienos įpročiai) padeda ne tik išvengti priepuolių, bet ir palengvina susijusį kognityvinį sunkumą.

Aktyvus judėjimas – stiprus ginklas prieš migreną

Fizinis aktyvumas naudingas migrenos prevencijai, net jei kai kuriems žmonėms intensyvios treniruotės išprovokuoja skausmus. Reguliari mankšta, ypač vidutinio intensyvumo, padeda sumažinti priepuolių dažnį ir sunkumą, skatina laimės hormono – endorfino – gamybą. Be to, judėjimas gerina miegą ir emocinę būklę, kurios taip pat turi įtakos migrenai.

• Stenkitės kiekvieną savaitę bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo arba 75 minutes – intensyviai veiklai.
• Pradėkite nuo lengvesnių mankštų ir palaipsniui didinkite krūvį.

Mitybos svarba

Subalansuota, įvairi mityba gali padėti sumažinti migrenos tikimybę. Pirmenybę teikite grūdams, vaisiams, daržovėms ir liesiems baltymams. Venkite gausaus cukraus, perdirbto maisto, didelio kiekio cholesterolio ar konservantų.

Kas padeda susidoroti su „smegenų rūku“

Reguliarios pertraukos protinei veiklai

Kai sunku susikaupti ar pajuntate, jog darosi sudėtinga mąstyti, pravartu daryti trumpas pertraukėles. Kartais užtenka vos 10 minučių, kad jūsų darbingumas bei smegenų veikla pastebimai pagerėtų. Jei reikia, leiskite sau ir ilgesnių, iki pusvalandžio trukmės atsikvėpimų dienos metu.

Viena užduotis vienu metu

Jei jaučiate, kad tampa sunku suplanuoti veiksmus ar užbaigti užduotis, stenkitės nesiblaškyti tarp kelių darbų – skirkite dėmesį tik vienai veiklai. Planavimą palengvins užduočių suskaidymas į mažesnius veiksmus, tai apsaugos nuo streso ir nesėkmių jausmo.

Atminties pagalba

Pamiršimas – dažnas „smegenų rūko“ palydovas. Kad palengvintumėte kasdienybę ir būtumėte produktyvesni:

• Prašykite artimųjų, šeimos, kolegų ar draugų pagalbos sekti, ką reikia atlikti
• Susidarykite struktūruotą savaitės ar dienos rutiną
• Balsu skaitymas gali padėti geriau įsiminti informaciją
• Naudokite priminimus telefone, klijuokite lapelius, pildykite kalendorių ar užduočių programėles

Kada kreiptis pagalbos?

Jei migrenos ar su ja susiję simptomai pastebimai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją. Susimąstykite apie konsultaciją, jei pastebite naujus arba pasikeitusius galvos skausmo požymius, priepuoliai stiprėja gulint, migrena pasireiškia pradėjus vartoti hormoninius vaistus, kasdieniai vaistai nebepadeda, ar nepageidaujamas poveikis trukdo jūsų veiklai.

• Apklausa dėl koordinacijos, kalbos, regos ar pusiausvyros sutrikimų kartu su galvos skausmu, ypač jei tokie simptomai atsiranda pirmą kartą
• Netikėtas, labai stiprus galvos skausmas
• Stipriausias galvos skausmas jūsų gyvenime

Ar migrena sukelia ilgalaikius pažinimo sutrikimus?

Nors migrenos priepuoliai dažnai paveikia mąstymą ir atmintį, duomenų apie ilgalaikius pakitimus smegenų veikloje nėra daug. Ilgalaikiuose stebėjimų tyrimuose pastebėta, jog tiek migreną, tiek kitokio pobūdžio galvos skausmus ar jų visai neturintys asmenys atminties ar pažintinės funkcijos prasme sensta panašiai. Visgi, migrena sergantieji dažniau atkreipia dėmesį į šiuos simptomus ir gali juos labiau išgyventi.

Pagrindiniai patarimai

• Migrena gali lemti „smegenų rūką“, kuris pasireiškia dėmesio, atminties ar koncentracijos sunkumais
• Šie simptomai gali atsirasti prieš, per ar po galvos skausmo priepuolio
• Gyvenimo būdo keitimas, prevencinės priemonės namuose ir gerai parinktas gydymas gali akivaizdžiai pagerinti būklę